パーリ語原典と日本語訳

122-1～2. Evaṃ me sutaṃ – ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme.

【訳】このように私は聞いた。あるとき、世尊はサーヴァッティーのジェータ林、アナータピンディカの園に住んでおられた。

122-3～7. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi – ”yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’ntipi, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’ntipi, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – tāni me bhagavā na byākaroti. Yāni me bhagavā na byākaroti taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati.

【訳】そのとき、マールキャプッタ尊者が独坐し瞑想しているとき、次のような考えが心に浮かんだ。「世尊が無記のまま置き、退けられたこれらの見解―『世界は常住である』『世界は無常である』『世界は有限である』『世界は無限である』『生命と身体は同一である』『生命と身体は別である』『如来は死後も存在する』『如来は死後存在しない』『如来は死後存在しかつ存在しない』『如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない』―これらを世尊は私に説明してくださらない。世尊が説明してくださらないことは、私には納得できない、受け入れられない。

122-8～16. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Sace me bhagavā byākarissati – ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; no ce me bhagavā byākarissati – ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī”ti.

【訳】私は世尊のもとへ行って、このことを質問しよう。もし世尊が私に―『世界は常住である』あるいは『世界は無常である』…『如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない』―と説明してくださるならば、私は世尊のもとで清浄行を続けよう。しかし、もし世尊がこれらを説明してくださらないならば、私は修行を放棄して低俗な生活に戻ろう」と。

123-1～3. Atha kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca –

【訳】そこでマールキャプッタ尊者は、夕暮れ時に独坐から起き上がり、世尊のもとへ近づいた。近づいて世尊に敬礼し、一方に座った。一方に座ったマールキャプッタ尊者は、世尊にこのように言った。

124-1～50. ”Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi – yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni…（中略：14の形而上学的問いを詳細に繰り返す）…Sace bhagavā jānāti – ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti – ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – ‘na jānāmi, na passāmī”’ti.

【訳】「世尊よ、私が独坐し瞑想していたとき、このような考えが心に浮かびました。世尊が無記のまま置き、退けられたこれらの見解…（中略：14の形而上学的問いを詳しく繰り返し、それぞれについて）…もし世尊がご存知ならば、私に説明してください。もしご存知でないならば、知らない者、見ていない者にとって正直なことは『私は知らない、私は見ていない』と言うことです」と。

125-1～4. ”Kiṃ nu tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ – ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? ”No hetaṃ, bhante”.

【訳】「マールキャプッタよ、私がお前に『さあ、マールキャプッタよ、私のもとで清浄行を実践しなさい。そうすれば私はお前に―世界は常住であるとか、世界は無常であるとか、世界は有限であるとか、世界は無限であるとか、生命と身体は同一であるとか、生命と身体は別であるとか、如来は死後も存在するとか、如来は死後存在しないとか、如来は死後存在しかつ存在しないとか、如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明しよう』と、私はそのように言ったか？」「いいえ、世尊よ」。

125-5～8. ”Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, bhagavā me byākarissati – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā…（中略）… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? ”No hetaṃ, bhante”.

【訳】「あるいは、お前は私に『世尊よ、私は世尊のもとで清浄行を実践します。世尊は私に―世界は常住であるとか…如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明してくださるでしょう』と、そのように言ったか？」「いいえ、世尊よ」。

125-9～17. ”Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi – ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā’ti; napi kira maṃ tvaṃ vadesi – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, bhagavā me byākarissati – ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti. Evaṃ sante, moghapurisa, ko santo kaṃ paccācikkhasi?

【訳】「それならば、マールキャプッタよ、私はお前に『さあ、マールキャプッタよ、私のもとで清浄行を実践しなさい。そうすれば私はお前に―世界は常住であるとか…如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明しよう』とは言わなかった。そして、お前も私に『世尊よ、私は世尊のもとで清浄行を実践します。世尊は私に―世界は常住であるとか…如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明してくださるでしょう』とは言わなかった。そうであるならば、愚か者よ、お前は一体誰に対して何を非難しているのか？

【経典の意義】

小マールキャ経（後半）

毒矢の譬え

126-1～4. ”Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vāti, abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṃ kareyya.

【訳】マールキャプッタよ、もし誰かが『世尊が私に―世界は常住であるとか、世界は無常であるとか…如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明してくださるまで、私は世尊のもとで清浄行を実践しない』と言うならば、マールキャプッタよ、それは如来によって説明されないままであり、その人は（その間に）死んでしまうであろう。

毒矢の譬え

126-5～6. Seyyathāpi, mālukyaputta, puriso sallena viddho assa savisena gāḷhapalepanena. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ.

【訳】マールキャプッタよ、たとえば、ある人が毒を塗った矢に深く射られたとする。その人の友人や仲間、親族や血縁者が、医師、矢を抜く専門家を呼んできたとする。

126-7～8. So evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti;

【訳】しかし、その人はこう言うのである。『私を射た人が、王族か、バラモンか、商人か、奴隷階級かを知るまで、私はこの矢を抜かない』と。

126-9～10. so evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti;

【訳】その人はまたこう言う。『私を射た人の名前と氏族を知るまで、私はこの矢を抜かない』と。

126-11～12. so evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti;

【訳】その人はまたこう言う。『私を射た人が、背が高いか、低いか、中くらいかを知るまで、私はこの矢を抜かない』と。

126-13～28. （同様に、肌の色、出身地、弓の種類、弦の材料、矢の種類、羽根の種類、腱の種類、矢じりの種類など、あらゆる詳細について同じことを繰り返す）

【訳】（そして、射た人の肌の色、出身の村や町、使用した弓の種類、弦の材料、矢の種類、羽根の種類、腱の種類、矢じりの種類など、あらゆる詳細について同じことを言う）

126-29. aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, atha so puriso kālaṃ kareyya.

【訳】マールキャプッタよ、これらのことは、その人にとって知られないままであり、そしてその人は（その間に）死んでしまうであろう。

126-30～34. Evameva kho, mālukyaputta, yo evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati – ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vāti – abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṃkareyya.

【訳】まさにそのように、マールキャプッタよ、もし誰かが『世尊が私に―世界は常住であるとか…如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない―と説明してくださるまで、私は世尊のもとで清浄行を実践しない』と言うならば、マールキャプッタよ、それは如来によって説明されないままであり、その人は（その間に）死んでしまうであろう。

どの見解を持っていても苦は存在する

127-1～2. ‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi.

【訳】マールキャプッタよ、『世界は常住である』という見解があれば清浄行の実践があるというわけではない。『世界は無常である』という見解があれば清浄行の実践があるというわけでもない。マールキャプッタよ、『世界は常住である』という見解があろうと、『世界は無常である』という見解があろうと、生は存在し、老は存在し、死は存在し、憂い・悲しみ・苦しみ・悩み・絶望は存在する。私は、まさにこの現世においてそれらの滅尽を説くのである。

127-3～10. （同様に、世界の有限・無限、生命と身体の同一・別異、如来の死後存在の4つの問いについても同じことを繰り返す）

【訳】（同様に、世界が有限か無限か、生命と身体が同一か別か、如来が死後存在するかしないかなど、すべての形而上学的問いについて同じことが言える。どの見解を持っていても、生老病死の苦は存在し、仏陀はその滅尽を説くのである）

無記（答えないこと）と記説（答えること）

128-1～2. Tasmātiha, mālukyaputta, abyākatañca me abyākatato dhāretha; byākatañca me byākatato dhāretha.

【訳】それゆえ、マールキャプッタよ、私が説明しないことは説明されないこととして覚えておきなさい。私が説明することは説明されることとして覚えておきなさい。

128-3～22. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; ‘asassato loko’ti mayā abyākataṃ; ‘antavā loko’ti mayā abyākataṃ; ‘anantavā loko’ti mayā abyākataṃ; ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti mayā abyākataṃ; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti mayā abyākataṃ; ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti mayā abyākataṃ; ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti mayā abyākataṃ; ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti mayā abyākataṃ; ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti mayā abyākataṃ.

【訳】マールキャプッタよ、私が説明しないこととは何か？『世界は常住である』ということを私は説明しない。『世界は無常である』ということを私は説明しない。『世界は有限である』ということを私は説明しない。『世界は無限である』ということを私は説明しない。『生命と身体は同一である』ということを私は説明しない。『生命と身体は別である』ということを私は説明しない。『如来は死後も存在する』ということを私は説明しない。『如来は死後存在しない』ということを私は説明しない。『如来は死後存在しかつ存在しない』ということを私は説明しない。『如来は死後存在するのでもなく存在しないのでもない』ということを私は説明しない。

128-23～25. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ na ādibrahmacariyakaṃ na nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ.

【訳】マールキャプッタよ、なぜ私はこれらを説明しないのか？マールキャプッタよ、それは利益をもたらさず、清浄行の基礎ではなく、厭離にも、離貪にも、滅にも、寂静にも、証智にも、正覚にも、涅槃にも導かないからである。それゆえ、私はこれらを説明しないのである。

128-26～33. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? ‘Idaṃ dukkha’nti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti mayā byākataṃ.

【訳】マールキャプッタよ、では私が説明することとは何か？『これが苦である』ということを私は説明する。『これが苦の生起である』ということを私は説明する。『これが苦の滅である』ということを私は説明する。『これが苦の滅に導く道である』ということを私は説明する。

128-34～36. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ etaṃ ādibrahmacariyakaṃ nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. Tasmā taṃ mayā byākataṃ.

【訳】マールキャプッタよ、なぜ私はこれらを説明するのか？マールキャプッタよ、なぜなら、これは利益をもたらし、清浄行の基礎であり、厭離に、離貪に、滅に、寂静に、証智に、正覚に、涅槃に導くからである。それゆえ、私はこれらを説明するのである。

128-37～40. Tasmātiha, mālukyaputta, abyākatañca me abyākatato dhāretha; byākatañca me byākatato dhārethā”ti. Idamavoca bhagavā. Attamano āyasmā mālukyaputto bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti.

【訳】それゆえ、マールキャプッタよ、私が説明しないことは説明されないこととして覚えておきなさい。私が説明することは説明されることとして覚えておきなさい」と。世尊はこのように説かれた。マールキャプッタ尊者は喜んで、世尊の言葉を歓喜した。

結論：

形而上学的な議論をやめよ。

毒矢を抜け。

基礎を完成させ、実践せよ。

それが仏陀の教えである。

Cūḷamālukyasuttaṃ （小マールキャ経）パーリ語原典

122-1. Evaṃ me sutaṃ – 122-2. ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. 122-3. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa [māluṅkyaputtassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi – 122-4. ‘‘yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – 122-5. ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’ntipi, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’ntipi, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – 122-6. tāni me bhagavā na byākaroti. 122-7. Yāni me bhagavā na byākaroti taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. 122-8. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. 122-9. Sace me bhagavā byākarissati – 122-10. ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… 122-11. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – 122-12. evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; 122-13. no ce me bhagavā byākarissati – 122-14. ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… 122-15. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – 122-16. evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī’’ti.

123-1. Atha kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; 123-2. upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. 123-3. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca –

124-1. ‘‘Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi – 124-2. yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – 124-3. ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi…pe… 124-4. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – 124-5. tāni me bhagavā na byākaroti. 124-6. Yāni me bhagavā na byākaroti taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. 124-7. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. 124-8. Sace me bhagavā byākarissati – 124-9. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā…pe… 124-10. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – 124-11. evāhaṃ bhagavati, brahmacariyaṃ carissāmi. 124-12. No ce me bhagavā byākarissati – 124-13. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā…pe… 124-14. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – 124-15. evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmīti. 124-16. Sace bhagavā jānāti – 124-17. ‘sassato loko’ti, ‘sassato loko’ti me bhagavā byākarotu; 124-18. sace bhagavā jānāti – 124-19. ‘asassato loko’ti, ‘asassato loko’ti me bhagavā byākarotu. 124-20. No ce bhagavā jānāti – 124-21. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – 124-22. ‘na jānāmi, na passāmī’ti. 124-23. Sace bhagavā jānāti – 124-24. ‘antavā loko’ti, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu; 124-25. sace bhagavā jānāti – 124-26. ‘anantavā loko’ti, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu. 124-27. No ce bhagavā jānāti – 124-28. ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – 124-29. ‘na jānāmi, na passāmī’ti. 124-30. Sace bhagavā jānāti – 124-31. ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu; 124-32. sace bhagavā jānāti – 124-33. ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu. 124-34. No ce bhagavā jānāti – 124-35. ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – 124-36. ‘na jānāmi, na passāmī’ti. 124-37. Sace bhagavā jānāti – 124-38. ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; 124-39. sace bhagavā jānāti – 124-40. ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. 124-41. No ce bhagavā jānāti – 124-42. ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – 124-43. ‘na jānāmi na passāmī’ti. 124-44. Sace bhagavā jānāti – 124-45. ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; 124-46. sace bhagavā jānāti – 124-47. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. 124-48. No ce bhagavā jānāti – 124-49. ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – 124-50. ‘na jānāmi, na passāmī’’’ti.

125-1. ‘‘Kiṃ nu [kiṃ nu kho (syā. kaṃ. ka.)] tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ – 125-2. ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – 125-3. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā’’ti? 125-4. ‘‘No hetaṃ, bhante’’. 125-5. ‘‘Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca – 125-6. ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, bhagavā me byākarissati – 125-7. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā’’ti? 125-8. ‘‘No hetaṃ, bhante’’. 125-9. ‘‘Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi – 125-10. ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – 125-11. ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā…pe… 125-12. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā’ti; 125-13. napi kira maṃ tvaṃ vadesi – 125-14. ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, bhagavā me byākarissati – 125-15. ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… 125-16. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā’’ti. 125-17. Evaṃ sante, moghapurisa, ko santo kaṃ paccācikkhasi?

Cūḷamālukyasuttaṃ （小マールキャ経）パーリ語原典【後半】

126-1. ‘‘Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya – 126-2. ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati – 126-3. ‘‘sassato loko’’ti vā, ‘‘asassato loko’’ti vā…pe… 126-4. ‘‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’’ti vāti, abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṃ kareyya. 126-5. Seyyathāpi, mālukyaputta, puriso sallena viddho assa savisena gāḷhapalepanena. 126-6. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ. 126-7. So evaṃ vadeyya – 126-8. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti; 126-9. so evaṃ vadeyya – 126-10. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti; 126-11. so evaṃ vadeyya – 126-12. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti; 126-13. so evaṃ vadeyya – 126-14. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kāḷo vā sāmo vā maṅguracchavī vā’ti; 126-15. so evaṃ vadeyya – 126-16. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, amukasmiṃ gāme vā nigame vā nagare vā’ti; 126-17. so evaṃ vadeyya – 126-18. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ dhanuṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā cāpo yadi vā kodaṇḍo’ti; 126-19. so evaṃ vadeyya – 126-20. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ jiyaṃ jānāmi yāyamhi viddho, yadi vā akkassa yadi vā saṇhassa [saṇṭhassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yadi vā nhārussa yadi vā maruvāya yadi vā khīrapaṇṇino’ti; 126-21. so evaṃ vadeyya – 126-22. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā gacchaṃ yadi vā ropima’nti; 126-23. so evaṃ vadeyya – 126-24. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yassa pattehi vājitaṃ [vākhittaṃ (ka.)] yadi vā gijjhassa yadi vā kaṅkassa yadi vā kulalassa yadi vā morassa yadi vā sithilahanuno’ti; 126-25. so evaṃ vadeyya – 126-26. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yassa nhārunā parikkhittaṃ yadi vā gavassa yadi vā mahiṃsassa yadi vā bheravassa [roruvassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yadi vā semhārassā’ti; 126-27. so evaṃ vadeyya – 126-28. ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ sallaṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā sallaṃ yadi vā khurappaṃ yadi vā vekaṇḍaṃ yadi vā nārācaṃ yadi vā vacchadantaṃ yadi vā karavīrapatta’nti – 126-29. aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, atha so puriso kālaṃ kareyya. 126-30. Evameva kho, mālukyaputta, yo evaṃ vadeyya – 126-31. ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati – 126-32. ‘‘sassato loko’’ti vā ‘‘asassato loko’’ti vā…pe… 126-33. ‘‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’’ti vāti – 126-34. abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṅkareyya.

127-1. ‘‘‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; 127-2. yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. 127-3. ‘Antavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no anantavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no antavā loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘anantavā loko’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; 127-4. yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. 127-5. ‘Taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti…pe… 127-6. nighātaṃ paññapemi. 127-7. ‘Hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti…pe… 127-8. yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. 127-9. ‘Hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti…pe… 127-10. yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi.

128-1. ‘‘Tasmātiha, mālukyaputta, abyākatañca me abyākatato dhāretha; 128-2. byākatañca me byākatato dhāretha. 128-3. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? 128-4. ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; 128-5. ‘asassato loko’ti – 128-6. mayā abyākataṃ; 128-7. ‘antavā loko’ti – 128-8. mayā abyākataṃ; 128-9. ‘anantavā loko’ti – 128-10. mayā abyākataṃ; 128-11. ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti – 128-12. mayā abyākataṃ; 128-13. ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti – 128-14. mayā abyākataṃ; 128-15. ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – 128-16. mayā abyākataṃ; 128-17. ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – 128-18. mayā abyākataṃ; 128-19. ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – 128-20. mayā abyākataṃ; 128-21. ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – 128-22. mayā abyākataṃ. 128-23. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? 128-24. Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ na ādibrahmacariyakaṃ na [netaṃ (sī.)] nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. 128-25. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ. 128-26. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? 128-27. ‘Idaṃ dukkha’nti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; 128-28. ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti – 128-29. mayā byākataṃ; 128-30. ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti – 128-31. mayā byākataṃ; 128-32. ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti – 128-33. mayā byākataṃ. 128-34. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? 128-35. Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ etaṃ ādibrahmacariyakaṃ nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. 128-36. Tasmā taṃ mayā byākataṃ. 128-37. Tasmātiha, mālukyaputta, abyākatañca me abyākatato dhāretha; 128-38. byākatañca me byākatato dhārethā’’ti. 128-39. Idamavoca bhagavā. 128-40. Attamano āyasmā mālukyaputto bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti.

Cūḷamālukyasuttaṃ niṭṭhitaṃ tatiyaṃ.