sadāpraruditaparivartas triṃśattamaḥ ── 読誦用テキスト（全文）
読誦用テキストと同じ体裁。見出し脇の〈V. 〉は Vaidya 版の頁数。 本章は省略記号を一切用いず、全文を書き出しています。 上から下まで、そのまま唱えられます。
読誦の手引き
行の切り方
- 1行＝1息。行末で軽く区切る。
|… 句の切れ目（短い間）||… 段落の終わり（長い間）——… 話者の交替
語の分かち書きについて 複合語でない連声は解いて分かち書きにしてある。唱えるときは続けて発音してよい。
列挙の行分けについて 数え上げは一項目一行にした。そのさい行末の連声は解いてある。一息で続けて唱えるときは元の連声に戻す。
発音の要点
| 表記 | 読み方 |
|---|---|
| ā ī ū | 長母音。短母音の二倍の長さを保つ |
| ṛ / ṝ | そり舌の「リ」。ṝ は長い |
| ṃ | 鼻音。直後の子音の位置で鼻に抜く |
| ḥ | 直前の母音を軽く反響させる。-aḥ ＝「アハ」 |
| ṭ ḍ ṇ | そり舌音。舌先を上顎の奥に |
| ś / ṣ | ś＝シュ（歯茎） / ṣ＝シ（そり舌） |
| c / ch | チャ / チャ（強い息） |
| kh gh ch jh ṭh ḍh th dh ph bh | 有気音。息を強く吐く |
| jñ | ギャ（ジュニャではない） |
| ‘ （アヴァグラハ） | 母音 a の脱落。読まない |
抑揚 高低アクセントはつけず、各音節を均等の長さで平板に。長母音だけ確実に伸ばす。**物語の章ですが、語り分けはしません。**登場人物の声色を変えず、地の文と同じ調子で通す。
この章の構造
本経がここで、説法から物語に変わります。
二十九章まで、本経は問答と教説で編まれてきました。**本章はそれを一つも用いません。**代わりに、一人の菩薩が般若波羅蜜を求めて歩き、泣き、身を売り、ついに説法者に会うまでが、初めから終わりまで語られます。
**しかし枠は説法のままです。**章は punar aparaṃ subhūte（また次に、須菩提よ）で始まる ── 前章とまったく同じ書き出しで。世尊が須菩提に語る形は最後まで崩れません。物語が教説の内側に嵌め込まれている。
章題の語は、遅れて実地に現れる（§14）
sadāprarudita（常に啼く者）は §1 に名として出ますが、その名の通りに彼が泣くのは §14 です。
声に「東へ行け」と言われて出発し、程なくして立ち止まる ── 「われはあの声に問わなかった。どれほど遠くまで行くべきかと。」
そしてその場所で rudan krandan śocan paridevamānaḥ（泣き、叫び、憂え、嘆きながら）思う。名が、行為として初めて満たされる箇所です。
三つの譬喩
物語は三度、譬喩で止まります。いずれも「他の一切が消えて、一つだけが残る」形です。
| 段 | 譬喩 | 残るもの |
|---|---|---|
| §16 | 一人子を喪った人 | 「いつ般若波羅蜜を聞けるのか」の一念 |
| §27 | 毒矢に射られた人 | 「いつ矢を抜く医者に遇えるのか」＝説法者への渇仰 |
| §51・§59 | 初禅に入った比丘 | 法上菩薩を見た瞬間の安楽 |
**第二十八章 §43 で、魔が「父母を喪った者」に喩えられました。**本章では求道者が「一人子を喪った者」に喩えられる。同じ喪失の型が、魔と菩薩の双方に用いられています。
声が二度、姿が三度
導き手が次々に現れ、そのつど形が違います。
| 段 | 誰が | 何を |
|---|---|---|
| §3〜§6 | 空中の声（nirghoṣa） | 東へ行け。八つの作意を起こすな |
| §7〜§13 | 再びの声 | 善友に親しめ。魔業を覚れ |
| §17〜§26 | 如来の姿（tathāgatavigraha） | 香城の描写。法上菩薩の名 |
| §30〜§33 | 十方の諸仏 | これがすなわち般若波羅蜜。汝の善知識は法上菩薩である |
| §39〜§40 | 帝釈（婆羅門の少年の姿） | 心臓と血と骨髄を求める |
| §45 | 帝釈（本身） | 試みであった |
**そして導き手はすべて消えます。**声は答えを残さず、如来の姿は §34 で消え、諸仏は §34 で隠れ、帝釈は §46 で言葉を失って消える。残るのは、常啼が自分で歩いた距離だけです。
経巻か、人か（§8）
第二の声が、聞く場所を二つに分けて示します。
prajñāpāramitāṃ śroṣyasi pustakagatāṃ vā dharmabhāṇakasya bhikṣoḥ kāyagatām（般若波羅蜜を聞くであろう ── 経巻に載れるものを、あるいは説法師たる比丘の身に載れるものを）
**書物にあるか、人の身にあるか。**本経が伝持の二つの形を並べて置く、印象的な一句です。
**そして §53〜§55 で、その両方が同時に眼前に現れます。**七宝の楼閣に封じられ、金の板に溶かした瑠璃で書かれた般若波羅蜜。そして四つ辻に坐して説く法上菩薩。
**常啼はまず書物に供養し、その一部を取り分けて人のために置く。**二つの形が、供養の順序としてはっきり区別されます。
魔業を覚れ（§10〜§13）
第二の声が、説法師について二つの警告を置きます。どちらも「説法師を疑うな」という方向に働く点が特徴です。
一つ目 ── 波旬は説法師に色・声・香・味・触を差し向ける、耽らせるために。**しかし彼はそれらを凌駕して、方便善巧をもって受用する。**そこで不信を起こすな。むしろこう思え ──
われはその方便善巧を知らない。この人は知っている。 この人は衆生を調伏し、衆生の善根を摂取せんがために受用しているのだ。 菩薩たちには、どこにも執着も所縁も存在しないのだから。
二つ目（§13）── **説法師が求法者を退け、顧みないことがある。**そこで反発を起こすな（na prativāṇiḥ kartavyā）。ただ法を求め、法を敬い、心倦むことなく付き従え。
その中間（§12）に、諸法の実相が挟まります。
一切法は雑染なく、清浄なし（
asaṃkleśā avyavadānāḥ） 一切法は衆生なく、命なく、養う者なく、人なく、個我なく、 幻の如く、夢の如く、谺の如く、影像の如し
魔業を疑わずに済ませるための足場が、空の教説として置かれている。
香城（§18〜§26）
**本経で最も長い情景描写です。**七宝の城壁、七重の濠、金の鈴の網、宝の舟、車輪ほどの蓮華、五百の園。
そのなかに一句、性格の違うものが混じります。
sarvāṇi ca tāny udyānāny amamāny aparigrahāṇi（そしてこれらの園は、誰のものでもなく、誰の所有でもない）
その衆生たちの過去の業の果報によって生じたもの ── 長夜にわたって般若波羅蜜に行じ、甚深の法に信解した衆生たちの。所有者のいない浄土として描かれています。
法上菩薩の家には四つの園と、園ごとに八つの池。池にはすべて名があります ── bhadrā（賢）・bhadrottamā（最賢）・nandā（喜）・nandottamā（最喜）・kṣamā（忍）・kṣamottamā（最忍）・niyatā（定）・avivāhā（不動）。
そして §23 が、この章でもっとも意外な一段です。
法上菩薩は六万八千の女人を眷属とし、五種の欲楽を具えて遊び楽しむ。 そしてしばらく遊び楽しんだのち ── 一日三時に、般若波羅蜜を説く。
**§10 の「魔業を覚れ」が、ここで具体的な光景として現れます。**声はあらかじめ、この場面をどう見るべきかを教えていたことになる。
六十二の三昧（§29）
**まだ東へ着いていないのに、常啼はその場に立ったまま法上菩薩の説法を聞きます。**そして六十二の三昧門が現前する。
名前だけが並ぶ長い列です。**sarvadharma-（一切法の）で始まるものが二十を超え、**そのあいだに kusumābhikīrṇa（華の散り敷かれたる）、ādarśamaṇḍalapratibhāsanirhāra（鏡の面の影像の引き出し）、padmavyūha（蓮華の荘厳）、vajropama（金剛の如き）、merukalpa（須弥の如き）といった形象的な名が混じります。
そして最後の二つが ── tathāgatadarśana（如来を見る）／sarvatathāgatadarśin（一切の如来を見る）。
**この二つの名の直後に、実際に十方の諸仏が現れる。**列の末尾が、次の段への扉になっています。
これがすなわち般若波羅蜜（§31）
諸仏が言う ── これらの三昧の本性・自性を観察するに、われらは、入定する法も出定する法も、菩提のために行ずる法も、証得する法も、見ない。
iyaṃ sā kulaputra prajñāpāramitā, yā na kenacid dharmeṇa manyamānatā（善男子よ、これがすなわち般若波羅蜜である ── いかなる法によっても思量せざること）
**六十二の三昧を得た直後に、その三昧が空じられます。**そして ── 思量せざることに住して、われらはこの金色の身、三十二相、八十種好、一尋の光明を得た。
報恩の不可能（§33）
諸仏が善知識を法上菩薩と名指したうえで、報恩について言います。
たとえ一劫、二劫、三劫、百劫、千劫、十万劫、あるいはそれ以上、 布の包みのように頭に載せて運び（
cailoṇḍukam iva śirasā parikarṣeḥ）、 一切衆生の安楽の資具をもって仕え、 三千大千世界にあるかぎりの色・声・香・味・触をことごとく捧げたとしても ── それでもなお、彼の為したことに報いたことにはならない
**「頭に載せて運ぶ」という具体像が、劫の数と並べて置かれる。**本経の誇張法のなかでも身体的な部類です。
貧しさと、持てる者（§35〜§44）
諸仏が消え、常啼は思う ── **daridro 'smi（われは貧しい）。**衣も宝も金も、何一つ持たない。手ぶらで近づくのは、われにふさわしくない。
そして §36 ── この身を売ろう。
長夜にわたり、わが幾千の身が壊れ、尽き、滅し、売られてきた。 量りなき輪廻において、量りなき地獄の苦を、欲のゆえに受けてきた。 かかる法のためではなかった。
市場で叫ぶ ── 誰か人を求むる者はないか。誰か人を買わんと欲する者はないか。
魔が声を消します（§38）。買い手が得られず、常啼は泣く。帝釈が試みる（§39）── 心臓と、血と、骨髄を。
常啼の返答が、この段の要です。彼は喜ぶ。
われの得たものは、この上なく得やすかった。 心臓と血と骨髄との買い手を得たのだから。
そして刃を取り、腕を刺し、腿の肉を削ぎ、骨を割ろうとする。
そこで長者の娘が高殿から見ている（§42）。彼女は問い、常啼が答え、その答え ── 三十二相から十如来力に至る長い列挙 ── を聞いて、持てる者のほうが持たざる者に随いてゆくと申し出ます（§44）。
必要なものは何であれ差し上げましょう。 そして自らにかかる責め苦を加えないでください。 わたくしどももあなたとともに参りましょう。
真実の加持（§45〜§46）
帝釈が正体を現し、望むものを乞えと言う。常啼は **「無上なる仏法を」**と答え、帝釈は **「それはわが領域ではない」**と断る。
そして常啼が言う ── わが身の回復については、煩わされるな。われ自ら真実の加持をなそう。
われが如来たちによって不退転と授記され、 諂いなき深心をもって知られている ── その真実によって、その真実語によって、 わが身よ、もとのままとなれ
その刹那、そのラヴァ、その瞬時に、 仏の威神力と、意楽の清浄とによって、 身がもとのままに立ち、病なく、患いなきものとなった
**帝釈と波旬は、言葉を失う。**答えるべき弁を得ず、そのまま姿を消す。魔が本章に二度現れ、二度とも敗れて消えます。
同じ出来事が、三度語られる
本章の構成でもっとも特徴的な点です。
| 度 | 語る者 | 段 |
|---|---|---|
| 一 | 地の文（世尊が須菩提に） | §36〜§43 |
| 二 | 長者の娘（両親に） | §48 |
| 三 | 常啼（法上菩薩に） | §59 |
**そして三度とも細部が動きます。**娘の口では自分が見た角度から語られ、彼女自身の感想が加わる ── **「なぜわたくしどもは法を供養しないのでしょうか。豊かな財があるというのに。」**常啼の口では七日七夜が明示され、声の内容が要約され、諸仏の言葉が短く言い換えられる。
説法の章では反復が定型の反復でしたが、ここでは視点の反復になっています。
章は、問いで閉じる（§60）
常啼は語り終えて、問いを一つ置きます。
kutas te tathāgatā āgatāḥ, kutra te tathāgatā gatāḥ（かの如来たちは、どこから来られたのですか。どこへ去られたのですか）わたくしに、かの如来たちの来と去とをお説きください。 われらがかの如来たちの来と去とを知り、 如来を見ることに離れざるものとなるように。
**答えは与えられません。**章はここで終わり、次章がその答えになります。本経で、章が問いのまま閉じるのはここだけです。
§1 常啼のごとく求めよ 〈V. 238〉
punar aparaṃ subhūte tatheyaṃ prajñāpāramitā paryeṣṭavyā, yathā sadāpraruditena bodhisattvena mahāsattvena paryeṣitā, ya etarhi bhīṣmagarjitanirghoṣasvarasya tathāgatasya arhataḥ samyaksaṃbuddhasya antike brahmacaryaṃ carati ||
evam ukte āyuṣmān subhūtir bhagavantam etad avocat ——
kathaṃ bhagavan sadāpraruditena bodhisattvena mahāsattvena iyaṃ prajñāpāramitā paryeṣitā? ||
§2 求道の三条件 〈V. 238〉
evam ukte bhagavān āyuṣmantaṃ subhūtim etad avocat ——
sadāpraruditena subhūte bodhisattvena mahāsattvena pūrvaṃ prajñāpāramitāṃ paryeṣamāṇena kāye ‘narthikena, jīvitanirapekṣeṇa, lābhasatkāraślokeṣv aniśritena paryeṣamāṇena paryeṣitā ||
§3 空中の声 ── 東へ行け 〈V. 238〉
tena prajñāpāramitāṃ paryeṣamāṇena araṇyagatena antarīkṣān nirghoṣaḥ śruto ‘bhūt ——
gaccha tvaṃ kulaputra pūrvasyāṃ diśi | tataḥ prajñāpāramitāṃ śroṣyasi ||
tathā ca gaccha, yathā na kāyaklamathamanasikāram utpādayasi, na styānamiddhamanasikāram utpādayasi, na bhojanamanasikāram utpādayasi, na pānīyamanasikāram utpādayasi, na rātrimanasikāram utpādayasi, na divasamanasikāram utpādayasi, na śītamanasikāram utpādayasi, na uṣṇamanasikāram utpādayasi ||
mā ca kvacic cittaṃ praṇidhāḥ adhyātmaṃ vā bahirdhā vā ||
§4 見て行くなかれ 〈V. 238〉
mā ca kulaputra vāmena ālokayan gāḥ, mā dakṣiṇena, mā pūrveṇa, mā paścimena, mā uttareṇa, mā ūrdhvam, mā adhaḥ, mā ca anuvidiśam avalokayan gāḥ ||
§5 動ずれば、離れ去る 〈V. 238〉
tathā ca kulaputra gaccha, yathā na ātmato na satkāyataś calasi | yathā na rūpataś calasi, yathā na vedanāto na saṃjñāto na saṃskārataḥ, yathā na vijñānataś calasi ||
yo hy ataś calati, sa vitiṣṭhate | kuto vitiṣṭhate? buddhadharmebhyo vitiṣṭhate | yo buddhadharmebhyo vitiṣṭhate, sa saṃsāre carati | yaḥ saṃsāre carati, sa na carati prajñāpāramitāyām | sa prajñāpāramitāṃ na anuprāpnoti iti ||
§6 常啼の答え 〈V. 238〉
evam ukte sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas taṃ nirghoṣam etad avocat ——
evaṃ vai kariṣyāmi ||
tat kasya hetoḥ? ahaṃ hi sarvasattvānām ālokaṃ kartukāmo buddhadharmān samudānetukāma iti ||
evam ukte sa nirghoṣaḥ sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
sādhu sādhu kulaputra sadāprarudita ||
§7 第二の声 ── 空・無相・無願、善友 〈V. 238〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ punar api śabdam aśrauṣīt | evaṃ ca aśrauṣīt ——
śūnyatānimittāpraṇihiteṣu ca tvayā kulaputra sarvadharmeṣu adhimuktim utpādya prajñāpāramitā paryeṣṭavyā ||
nimittaparivarjitena bhāvaparivarjitena sattvadṛṣṭiparivarjitena ca tvayā bhavitavyam ||
pāpamitrāṇi ca tvayā kulaputra parivarjayitavyāni | kalyāṇamitrāṇi ca tvayā sevitavyāni bhaktavyāni paryupāsitavyāni, yāni ca śūnyatānimittāpraṇihitānutpādājātāniruddhābhāvāḥ sarvadharmā iti dharmaṃ deśayanti ||
§8 経巻に載れるか、人の身に載れるか 〈V. 238〉
evaṃ tvaṃ kulaputra pratipadyamāno nacireṇa prajñāpāramitāṃ śroṣyasi pustakagatāṃ vā dharmabhāṇakasya bhikṣoḥ kāyagatām ||
§9 師の想、知恩 〈V. 238–239〉
yasya ca tvaṃ kulaputra antikāt prajñāpāramitāṃ śṛṇuyāḥ, śāstṛsaṃjñā tvayā tatra utpādayitavyā ||
kṛtajñena ca tvayā bhavitavyaṃ kṛtavedinā ca ——
eṣa mama kalyāṇamitraṃ yasyemāṃ prajñāpāramitām antikāc chṛṇomi | yām ahaṃ śṛṇvan kṣipram eva avinivartanīyo bhaviṣyāmy anuttarāyāḥ samyaksaṃbodheḥ, āsannaś ca bhaviṣyāmi tathāgatānām arhatāṃ samyaksaṃbuddhānām | tathāgatāvirahiteṣu buddhakṣetreṣu upapatsye | akṣaṇāṃś ca vivarjayiṣyāmi | kṣaṇasaṃpadaṃ ca ārāgayiṣyāmi iti ||
imās tvayā kulaputra anuśaṃsāḥ paritulayamānena dharmabhāṇake bhikṣau śāstṛsaṃjñā utpādayitavyā ||
§10 世俗の利によらず ── 魔業を覚れ 〈V. 239〉
na ca tvayā kulaputra lokāmiṣapratisaṃyuktayā cittasaṃtatyā dharmabhāṇako bhikṣur anubaddhavyaḥ | dharmārthikena ca tvayā dharmagauraveṇa dharmabhāṇako bhikṣur anubaddhavyaḥ ||
mārakarmāṇi ca tvayā avaboddhavyāni ||
asti hi kulaputra māraḥ pāpīyān dharmabhāṇakasya bodhisattvasya mahāsattvasya rūpaśabdagandharasasparśān upasaṃharati sevituṃ bhaktuṃ paryupāsitum | tāṃś ca asāv abhibhūya upāyakauśalyena parisevate bhajate paryupāste ||
§11 説法師に不信を起こすな 〈V. 239〉
tatra ca tvayā kulaputra dharmabhāṇake bhikṣau na aprasādacittam utpādayitavyam ||
api tv evaṃ cittam utpādayitavyam ——
na ahaṃ tad upāyakauśalyaṃ jāne, yad eṣa upāyakauśalyaṃ prajānāti | eṣa sattvavinayena sattvānāṃ kuśalamūlaparigraham upādāya enān dharmān pratisevate bhajate paryupāste | na hi kvacid bodhisattvānāṃ mahāsattvānāṃ saṅgo vā ārambaṇaṃ vā saṃvidyate ||
§12 諸法の真実の理趣 〈V. 239〉
tatkṣaṇaṃ ca tvayā kulaputra dharmāṇāṃ bhūtanayaḥ pratyavekṣitavyaḥ ||
katamaś ca kulaputra dharmāṇāṃ bhūtanayaḥ? yad uta sarvadharmā asaṃkleśā avyavadānāḥ ||
tat kasya hetoḥ? sarvadharmā hi svabhāvena śūnyāḥ ||
sarvadharmā hi niḥsattvā nirjīvā niṣpoṣā niṣpuruṣā niṣpudgalā māyopamāḥ svapnopamāḥ pratiśrutkopamāḥ pratibhāsopamāḥ ||
evaṃ tvaṃ kulaputra sarvadharmāṇāṃ bhūtanayaṃ pratyavekṣamāṇo dharmabhāṇakam anubadhnan nacireṇa prajñāpāramitāyāṃ niryāsyasi ||
§13 もう一つの魔業 ── 退けられても 〈V. 239〉
aparam api tvaṃ kulaputra mārakarma samanvāhareḥ ||
sacet kulaputra dharmabhāṇakaḥ prajñāpāramitārthikaṃ kulaputram avasādayati, na samanvāharati, tatra tvayā kulaputra na prativāṇiḥ kartavyā ||
api tu dharmārthikenaiva dharmagauraveṇaiva anirviṇṇamānasena dharmabhāṇako bhikṣur anubaddhavyaḥ ||
§14 東へ、そして立ち止まる 〈V. 239〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tasya nirghoṣasya antikād imām anuśāsanīṃ pratigṛhya yena pūrvā dik tena pratikrāmati sma ||
aciraprakrāntasya ca asya etad abhūt —— na mayā sa nirghoṣaḥ paripṛṣṭaḥ ── kiyaddūraṃ mayā gantavyam iti ||
sa tatraiva pṛthivīpradeśe sthito ‘bhūt ||
tatra rudan krandan śocan paridevamānaḥ evaṃ cintayati sma ——
§15 七日の決意 〈V. 239〉
asminn eva pṛthivīpradeśe ekaṃ vā rātriṃdivam atināmayiṣyāmi, dve vā, trīṇi vā, catvāri vā, pañca vā, ṣaḍ vā, sapta vā rātriṃdivāny atināmayiṣyāmi ||
na kāyaklamathamanasikāram utpādayiṣyāmi | na styānamiddhamanasikāram utpādayiṣyāmi | na bhojanamanasikāram utpādayiṣyāmi | na pānīyamanasikāram utpādayiṣyāmi | na rātrimanasikāram utpādayiṣyāmi | na divasamanasikāram utpādayiṣyāmi | na śītamanasikāram utpādayiṣyāmi | na uṣṇamanasikāram utpādayiṣyāmi, yāvan na prajñāpāramitāṃ śroṣyāmi iti ||
§16 一人子の譬喩 〈V. 239–240〉
tad yathāpi nāma subhūte kaścid eva puruṣaḥ ekaputrake kālagate mahatā duḥkhadaurmanasyena samanvāgato ‘bhavat, tasya putraśokena na anyaḥ kaścin manasikāraḥ pravartate, api tv ekaputrakamanasikāra eva pravartate ||
evam eva subhūte sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya tasmin samaye na anyaḥ kaścin manasikāraḥ pravartate sma, api tu ── kadā nāma ahaṃ tāṃ prajñāpāramitāṃ śroṣyāmi iti ||
§17 如来の姿が前に立つ 〈V. 240〉
atha khalu subhūte sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya tathotkaṇṭhitasya tathāgatavigrahaḥ purataḥ sthitvā sādhukāram adāt ——
sādhu sādhu kulaputra, yas tvam enāṃ vācaṃ bhāṣase ||
evaṃ hi kulaputra paurvakair api tathāgatair arhadbhiḥ samyaksaṃbuddhaiḥ pūrvaṃ bodhisattvacaryāṃ caradbhiḥ prajñāpāramitā paryeṣitā, yathā tvam etarhi paryeṣase ||
tena hi tvaṃ kulaputra etenaiva vīryeṇa, etenaiva utsāhena, etayaiva ārthikatayā, etayaiva chandikatayā anubadhya pūrvām eva diśaṃ gaccha ||
§18 香城 ── 城壁と鈴の網 〈V. 240〉
asti kulaputra itaḥ pañcabhir yojanaśatair gandhavatī nāma nagarī saptaratnamayī, saptabhiḥ prākārair anuparikṣiptā, saptabhiḥ parikhābhiḥ saptabhis tālapaṅktibhir anuparikṣiptā, dvādaśa yojanāni āyāmena, dvādaśa yojanāni vistāreṇa ||
ṛddhā ca sphītā ca kṣemā ca subhikṣā ca ākīrṇabahujanamanuṣyā ca, pañcabhir antarāpaṇavīthiśatair ālekhyavicitrasadṛśair darśanīyair nirviddhā asamasamair anutpīḍajanayugyayānasaṃkramaṇasthānasthāpitaiḥ sumāpitā ||
samantataḥ prākārāś ca tasyā nagaryāḥ saptaratnamayāḥ | teṣāṃ ca saptaratnamayānāṃ prākārāṇāṃ jāmbūnadasya suvarṇasya khoḍakaśīrṣāṇi pramāṇavanty upodgatāni ||
sarvasmiṃś ca khoḍakaśīrṣe saptaratnamayo vṛkṣo jāto nānāvicitrai ratnamayaiḥ phalaiḥ phalavān | sarvataś ca khoḍakavṛkṣād ratnamayaṃ sūtraṃ dvitīyaṃ khoḍakavṛkṣāntaram avasaktam ||
sarvāvatī ca sā nagarī sauvarṇena kiṅkiṇījālena praticchannā | tasya ca kiṅkiṇījālasya vātena īritasya valgur manojño rañjanīyaḥ śabdo niścarati ||
tad yathāpi nāma pañcāṅgikasya tūryasya sametya saṃgītyāṃ kuśalair gandharvaiḥ saṃpravāditasya valgur manojño rañjanīyo nirghoṣo niścarati, evam eva tasya kiṅkiṇījālasya vāteritasya valgur manojño rañjanīyo nirghoṣo niścarati ||
tena ca śabdena te sattvāḥ krīḍanti ramante paricārayanti ||
§19 濠と舟と華 〈V. 240〉
samantāc ca tasyā nagaryāḥ parikhā vāriparipūrṇā anusārivārivāhinyo vāriṇo nātiśītasya nātyuṣṇasya pūrṇāḥ ||
tasmiṃś ca vāriṇi nāvaḥ saptānāṃ ratnānāṃ vicitrā darśanīyās teṣām eva sattvānāṃ pūrvakarmavipākena abhinirvṛttāḥ, yāsu te sattvā abhiruhya krīḍanti ramante paricārayanti ||
sarvaṃ ca tad vāri utpalapadmakumudapuṇḍarīkasaṃchāditam, anyaiś ca abhijātābhijātaiḥ sugandhagandhibhiḥ puṣpaiḥ saṃchāditam ||
na asti sā kācit trisāhasramahāsāhasre lokadhātau puṣpajātir yā tatra na asti ||
§20 五百の園と池 〈V. 240〉
samantāc ca tasyā nagaryāḥ pañcodyānaśatāni | sarvāṇi tāni saptaratnamayāni vicitrāṇi darśanīyāni ||
ekaikasmiṃś ca udyāne pañca pañca puṣkariṇīśatāni | krośaḥ krośaḥ pramāṇaṃ samantāt tatpuṣkariṇīnām ||
sarvāsu tāsu puṣkariṇīṣu saptaratnamayāni vicitrāṇi darśanīyāni utpalapadmakumudapuṇḍarīkāṇi jātāni, yais tad udakaṃ saṃchāditam ||
sarvāṇi ca tāny utpalapadmakumudapuṇḍarīkāni śakaṭacakrapramāṇapariṇāhāni sugandhāni nīlāni nīlavarṇāni nīlanidarśanāni nīlanirbhāsāni, pītāni pītavarṇāni pītanidarśanāni pītanirbhāsāni, lohitāni lohitavarṇāni lohitanidarśanāni lohitanirbhāsāni, avadātāni avadātavarṇāny avadātanidarśanāny avadātanirbhāsāni ||
sarvāś ca tāḥ puṣkariṇyo haṃsasārasakāraṇḍavakrauñcacakravākopanikūjitāḥ ||
§21 誰のものでもなく、誰の所有でもない 〈V. 241〉
sarvāṇi ca tāny udyānāny amamāny aparigrahāṇi, teṣām eva sattvānāṃ pūrvakarmavipākena abhinirvṛttāni ||
yathāpi nāma dīrgharātraṃ prajñāpāramitāyāṃ caritavatāṃ buddhanetrīcitrīkārānugatasugataśrutacittānāṃ sattvānāṃ dīrgharātraṃ gambhīreṣu dharmeṣv adhimuktānām ||
§22 法上菩薩の家 ── 四つの園、八つの池 〈V. 241〉
tatra ca kulaputra gandhavatyāṃ nagaryāṃ madhyeśṛṅgāṭakasya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya gṛhaṃ yojanaṃ samantāt ||
saptānāṃ ratnānāṃ citraṃ darśanīyam | saptabhiḥ prākāraiḥ saptabhis tālapaṅktibhir anuparikṣiptam ||
tasmiṃś ca gṛhe catvāry udyānāni gṛhaparibhogopabhogaparibhogāya —— nityapramuditaṃ ca nāma udyānam, aśokaṃ ca nāma, śokavigataṃ ca nāma, puṣpacitraṃ ca nāma udyānam ||
ekaikasmiṃś ca udyāne ‘ṣṭāv aṣṭau puṣkariṇyo yad uta bhadrā ca nāma, bhadrottamā ca nāma, nandā ca nāma, nandottamā ca nāma, kṣamā ca nāma, kṣamottamā ca nāma, niyatā ca nāma, avivāhā ca nāma ||
tāsāṃ ca khalu puṣkariṇīnām ekaṃ pārśvaṃ sauvarṇamayaṃ, dvitīyaṃ pārśvaṃ rūpyamayaṃ, tṛtīyaṃ pārśvaṃ vaidūryamayaṃ, caturthaṃ pārśvaṃ sphaṭikamayam ||
adhobhūmiḥ karketanamayī, suvarṇavālukāstīrṇā ||
ekaikasyāṃ ca puṣkariṇyām aṣṭāv aṣṭau sopānāni nānāvicitrai ratnamayaiḥ sopānaphalakaiḥ pratimaṇḍitāni | sarvasmiṃś ca sopānaphalakavivarāntare jāmbūnadasya suvarṇasya kadalīvṛkṣo jātaḥ ||
sarvāś ca tāḥ puṣkariṇyo nānotpalapadmakumudapuṇḍarīkasaṃchāditasalilā haṃsasārasakāraṇḍavakrauñcacakravākopakūjitāḥ ||
samantāc ca tāsāṃ puṣkariṇīnāṃ nānācitrāḥ puṣpavṛkṣā jātāḥ | teṣāṃ puṣpavṛkṣāṇāṃ vātena īritāni puṣpāṇi puṣkariṇīṣu patanti ||
sarvāsu ca tāsu puṣkariṇīṣu candanagandhikaṃ vāri, varṇopetaṃ rasopetaṃ sparśopetam ||
§23 法上菩薩の日課 〈V. 241〉
tatra ca dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ saparivāro ‘ṣṭaṣaṣṭyā strīsahasraiḥ sārdhaṃ pañcabhiḥ kāmaguṇaiḥ samarpitaḥ samanvaṅgībhūtaḥ krīḍati ramate paricārayati ||
ye ‘pi tatra nagare anye sattvā vāstavyāḥ, striyaś ca puruṣāś ca, te ‘pi sarve nityapramuditā udyāneṣu puṣkariṇīṣu ca pañcabhiḥ kāmaguṇaiḥ samarpitāḥ samanvaṅgībhūtāḥ krīḍanti ramante paricārayanti ||
sa khalu punar dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ sārdhaṃ parivāreṇa tāvatkālaṃ krīḍati ramate paricārayati, tatas trikālaṃ prajñāpāramitāṃ deśayati ||
§24 法座 〈V. 241〉
ye ‘pi te sattvās tatra gandhavatyāṃ nagaryāṃ vāstavyāḥ, te ‘pi madhyenagaraśṛṅgāṭakasya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya āsanaṃ prajñapayanti ——
suvarṇapādakaṃ vā rūpyapādakaṃ vā vaiḍūryapādakaṃ vā sphaṭikapādakaṃ vā, tūlikāstīrṇaṃ vā, goṇikāstīrṇaṃ vā, uparigarbholikaṃ vā, kāśikavastrapratyāstaraṇaṃ vā ardhakrośam uccaistvena ||
upariṣṭāc ca antarīkṣe cailavitānaṃ muktāvicitritaṃ samaṃ sahitā niratāḥ dhārayanti ||
samantāc ca taṃ pṛthivīpradeśaṃ pañcavarṇikaiḥ kusumair abhyavakiranti saṃpravikiranti | nānāgandhadhūpadhūpitaṃ ca taṃ pṛthivīpradeśaṃ kurvanti,
yathāpīdaṃ dharmāśayaviśuddhyā tasya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya dharmagauraveṇa ca ||
tatra dharmodgato bodhisattvo mahāsattvo niṣaṇṇaḥ prajñāpāramitāṃ deśayati ||
§25 聴衆 〈V. 241–242〉
evaṃrūpeṇa kulaputra dharmagauraveṇa dharmāṇāṃ saṃniśrayatayā śraddheyaśraddadhānatayā śraddhotpādanena te sattvā dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya antikāt prajñāpāramitāṃ śṛṇvanti ||
tatra ca bahūni prāṇiśatāni bahūni prāṇisahasrāṇi bahūni prāṇiśatasahasrāṇi saṃnipatitāni devamanuṣyāṇāṃ śṛṇvanti ||
tato ‘nye kecid uddiśanti, kecit svādhyāyanti, kecil likhanti, kecid yoniśomanasikāreṇa anugacchanti ||
sarvaṃ ca te sattvā avinipātadharmāṇo ‘vinivartanīyā anuttarāyāḥ samyaksaṃbodheḥ ||
§26 声の結び ── かの者のもとへ行け 〈V. 242〉
tasya tvaṃ kulaputra dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya antikaṃ gaccha | tataḥ śroṣyasi prajñāpāramitām ||
sa hi tava kulaputra dīrgharātraṃ kalyāṇamitraṃ saṃdarśakaḥ samādāpakaḥ samuttejakaḥ saṃpraharṣako ‘nuttarāyāḥ samyaksaṃbodheḥ ||
tena api kulaputra pūrvam evaṃ prajñāpāramitā paryeṣitā, yathā tvam etarhi paryeṣase ||
gaccha tvaṃ kulaputra rātriṃdivam adhiṣṭhitamanasikāram utpādayamāno nacireṇa prajñāpāramitāṃ śroṣyasi ||
§27 毒矢の譬喩 〈V. 242〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattva idaṃ śrutvā tuṣṭa udagra āttamanaskaḥ pramuditaḥ prītisaumanasyajāto ‘bhūt ||
tad yathāpi nāma puruṣaḥ saviṣeṇa śalyena viddho na anyaṃ manasikāram utpādayati, api tu ── kadā nāma ahaṃ śalyahartāraṃ vaidyaṃ lapsye yo mama idaṃ śalyam uddhariṣyati, yo mām ito duḥkhān mocayiṣyati iti ||
evam eva sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tasmin samaye na anyaṃ kaṃcid dharmaṃ manasi karoti, api tu ── kadā nāma ahaṃ taṃ kulaputraṃ drakṣyāmi yo māṃ prajñāpāramitāṃ śrāvayiṣyati, yan mama dharmaṃ śrutvā upalambhamanasikārāḥ prahāsyanta iti ||
§28 その場に立ったまま聞く 〈V. 242〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tasminn eva pṛthivīpradeśe sthitas tasya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya prajñāpāramitāṃ deśayataḥ śṛṇoti sma ||
śṛṇvaṃś ca sarvadharmeṣv aniśritasaṃjñām utpādayati sma ||
tasya anekāni samādhimukhāny āmukhībhūtāny abhūvan ||
§29 六十二の三昧 〈V. 242–243〉
tad yathā ——
sarvadharmasvabhāvavyavalokano nāma samādhiḥ | sarvadharmasvabhāvānupalabdhir nāma samādhiḥ | sarvadharmasvabhāvajñānanirgamo nāma samādhiḥ | sarvadharmanirnānātvo nāma samādhiḥ | sarvadharmanirvikāradarśī nāma samādhiḥ | sarvadharmāvabhāsakaro nāma samādhiḥ | sarvadharmatamopagato nāma samādhiḥ | sarvadharmajñānavidhvaṃsano nāma samādhiḥ | sarvadharmavidhūnano nāma samādhiḥ | sarvadharmānupalabdhir nāma samādhiḥ | kusumābhikīrṇo nāma samādhiḥ | sarvadharmātmabhāvābhinirhāro nāma samādhiḥ | māyāvivarjito nāma samādhiḥ | ādarśamaṇḍalapratibhāsanirhāro nāma samādhiḥ | sarvasattvarutanirhāro nāma samādhiḥ | rajopagato nāma samādhiḥ | sarvasattvābhipramodano nāma samādhiḥ | sarvasattvarutakauśalyānugato nāma samādhiḥ | nānārutapadavyañjanābhinirhāro nāma samādhiḥ | astambhito nāma samādhiḥ | prakṛtyavyavahāro nāma samādhiḥ | anāvaraṇavimokṣaprāpto nāma samādhiḥ | rājopagato nāma samādhiḥ | nāmaniruktipadavyañjano nāma samādhiḥ | sarvadharmavipaśyano nāma samādhiḥ | sarvadharmaviṣayāpagato nāma samādhiḥ | sarvadharmānāvaraṇakoṭir nāma samādhiḥ | gaganakalpo nāma samādhiḥ | vajropamo nāma samādhiḥ | āsannarūparājo nāma samādhiḥ | asapatnarājo nāma samādhiḥ | jayalabdho nāma samādhiḥ | avivartyacakṣur nāma samādhiḥ | dharmadhātuniyato nāma samādhiḥ | dharmadhātunirgato nāma samādhiḥ | āśvāsadātā nāma samādhiḥ | siṃhābhigarjito nāma samādhiḥ | sarvasattvābhibhavano nāma samādhiḥ | vigatarajo nāma samādhiḥ | asaṃkliṣṭo nāma samādhiḥ | padmavyūho nāma samādhiḥ | kāṅkṣocchedano nāma samādhiḥ | sarvasārānugato nāma samādhiḥ | sarvadharmābhyudgato nāma samādhiḥ | abhijñābalavaiśāradyaprāpto nāma samādhiḥ | sarvadharmanirvedhako nāma samādhiḥ | sarvadharmavibhavamudrā nāma samādhiḥ | sarvadharmavibhavasamudro nāma samādhiḥ | sarvadharmanirviśeṣadarśī nāma samādhiḥ | sarvadṛṣṭikṛtagahanavivarjito nāma samādhiḥ | tamopagato nāma samādhiḥ | sarvadharmanimittāpagato nāma samādhiḥ | sarvasaṅgavimukto nāma samādhiḥ | sarvakausīdyāpagato nāma samādhiḥ | gambhīradharmaprabhākaro nāma samādhiḥ | merukalpo nāma samādhiḥ | asaṃhāryo nāma samādhiḥ | māramaṇḍalavidhvaṃsanakaro nāma samādhiḥ | trailokyānabhiniviṣṭo nāma samādhiḥ | raśminirhāro nāma samādhiḥ | tathāgatadarśano nāma samādhiḥ | sarvatathāgatadarśī nāma samādhiḥ ||
§30 十方の諸仏 〈V. 243〉
sa eṣu samādhiṣu sthitaḥ san daśadiśi loke buddhān bhagavataḥ paśyati sma aprameyān asaṃkhyeyān imām eva prajñāpāramitāṃ prakāśayato bodhisattvebhyo mahāsattvebhyaḥ ||
te ca tathāgatāḥ sādhukāraṃ dadati sma, svāsanaṃ ca asya kurvanti sma, evaṃ ca avocan ——
asmābhir api kulaputra pūrvaṃ bodhisattvacaryāṃ caradbhir evam eva prajñāpāramitā parigaveṣitā | parigaveṣamāṇaiś ca ete eva samādhayaḥ pratilabdhāḥ, ye tvayaitarhi pratilabdhāḥ ||
enāṃś ca samādhīn pratilabhya gatiṃgatāḥ saṃvṛttāḥ, prajñāpāramitāyām avinivartanīyeṣu buddhadharmeṣu pratiṣṭhitāḥ ||
§31 これがすなわち般若波羅蜜 〈V. 243〉
te vayam eteṣām eva samādhīnāṃ prakṛtiṃ svabhāvaṃ vyavalokayantas taṃ dharmaṃ na samanupaśyāmo yaḥ samāpadyate vā vyuttiṣṭhate vā, yo bodhāya caret, yo vā anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃbudhyeta ||
iyaṃ sā kulaputra prajñāpāramitā, yā na kenacid dharmeṇa manyamānatā ||
amanyamānatāsthitair asmābhir iyam evaṃrūpā kāyasya suvarṇavarṇatā pratilabdhā | dvātriṃśac ca mahāpuruṣalakṣaṇāni, aśītiś ca anuvyañjanāni, vyāmaprabhatā ca ||
acintyaṃ ca anuttaraṃ buddhajñānaṃ buddhaprajñā, anuttaraś ca buddhasamādhiḥ, sarvabuddhadharmaguṇapāramitā ca anuprāptā, yasyā guṇapāramitāyā na śakyaṃ tathāgatair eva tāvat pramāṇaṃ grahītuṃ paryanto vā nidarśayitum, kiṃ punaḥ śrāvakapratyekabuddhaiḥ? ||
tasmāt tarhi kulaputra eteṣv eva tvayā dharmeṣu gauravam utpādayitavyaṃ bhūyasyā mātrayā arthikatayā chandikatayā ca ||
arthikasya hi kulaputra chandikasya ca na durlabhā bhavaty anuttarā samyaksaṃbodhiḥ ||
kalyāṇamitreṣu ca tvayā kulaputra tīvraṃ gauravam utpādayitavyam, prema ca karaṇīyam, prasādaś ca karaṇīyaḥ | kalyāṇamitraparigṛhītā hi bodhisattvā mahāsattvāḥ kṣipram eva anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃbudhyante ||
§32 誰がわが善知識か 〈V. 243〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tāṃs tathāgatān etad avocat ——
ko ‘smākaṃ kalyāṇamitram iti ||
ta enam etad avocan ——
dīrgharātraṃ tvaṃ kulaputra dharmodgatena bodhisattvena mahāsattvena anuttarāyāṃ samyaksaṃbodhau paripācitaḥ parigṛhītaś ca | prajñāpāramitāyām upāyakauśalye buddhadharmeṣu ca śikṣāpitaḥ ||
sa tava kulaputra parigrāhakaḥ kalyāṇamitraṃ ca | tat tvayā kṛtajñatayā kṛtaveditayā ca satkṛtya tatkṛtaṃ dhārayitavyam ||
§33 報恩の不可能 〈V. 243–244〉
sacet tvaṃ kulaputra dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam ekaṃ vā kalpaṃ dvau vā kalpau trīn vā kalpān kalpaśataṃ vā kalpasahasraṃ vā kalpaśatasahasraṃ vā tato vā uttare cailoṇḍukam iva śirasā parikarṣeḥ,
sarvasattvasukhopasthānaṃ ca asya upasthāpayeḥ, yāvantas trisāhasramahāsāhasre lokadhātau rūpaśabdagandharasasparśāḥ, tān sarvān upanāmayeḥ,
evam api tvayā kulaputra tasya kulaputrasya naiva kṛtasya pratikṛtaṃ bhavet ||
tat kasya hetoḥ? tasya hi kulaputra kulaputrasya anubhāvena tava eṣām evaṃrūpāṇāṃ samādhīnāṃ pratilambhaḥ saṃvṛttaḥ, prajñāpāramitopāyakauśalyaśravaś ca prajñāpāramitāpratilambhaś ca saṃvṛttaḥ ||
§34 諸仏が消える 〈V. 244〉
atha khalu te tathāgatāḥ sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ samāśvāsya antarhitā abhūvan ||
sa ca kulaputras tebhyaḥ samādhibhyo vyudasthāt ||
vyutthitasya ca asya etad abhūt —— kutas te tathāgatāḥ, kva vā te tathāgatāḥ iti ||
sa tāṃs tathāgatān apaśyan mahatīm utkaṇṭhāṃ paritasanaṃ ca āpannaḥ ||
tasya etad abhūt —— āryo dharmodgato bodhisattvo mahāsattvo dhāraṇīpratilabdhaḥ pañcābhijñaḥ pūrvajinakṛtādhikāro mama saṃparigrāhakaḥ kalyāṇamitraṃ ca | dīrgharātraṃ ca mama tena arthaḥ kṛtaḥ ||
yan nv aham etam arthaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam abhigamya upasaṃkramya paripṛccheyam —— kutas te tathāgatā āgatāḥ, kva vā te tathāgatā gatāḥ iti ||
§35 貧しさ 〈V. 244〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo dharmodgate bodhisattve mahāsattve prema ca prasādaṃ ca citrīkāraṃ ca gauravaṃ ca upasthāpayati ||
upasthāpya evaṃ prācintayat ——
kiyadrūpayā nu khalv ahaṃ satkriyayā taṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam upasaṃkrāmeyam? daridraś ca asmi ||
na ca me kiṃcit tathārūpaṃ vastraṃ vā ratnaṃ vā suvarṇaṃ vā maṇayo vā muktā vā vaidūryaṃ vā śaṅkhaśilā vā pravālaṃ vā rajataṃ vā puṣpaṃ vā dhūpo vā gandho vā mālyaṃ vā vilepanaṃ vā cūrṇaṃ vā cīvaraṃ vā chatraṃ vā dhvajaṃ vā ghaṇṭā vā patākā vā saṃvidyate ||
kena ahaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkuryāṃ gurukuryām? ||
na ca mama etat pratirūpaṃ bhavet, yad aham evam eva dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam upasaṃkrāmeyam | daridraś ca asmi | na ca me prītir vā prāmodyaṃ vā utpadyate ||
§36 身を売る決意 〈V. 244〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattva evaṃrūpair guṇair gauravamanasikārair gacchan anupūrveṇa anyataraṃ nagaram anuprāpto ‘bhūt ||
tatra tasya antarāpaṇamadhyagatasya etad abhūt ——
yan nv aham imam ātmabhāvaṃ vikrīya tena mūlyena dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya satkāraṃ kuryām ||
dīrgharātraṃ hi mama ātmabhāvasahasrāṇi bhagnāni kṣīṇāni niruddhāni vikrītāni | punaḥ punar aparimāṇe saṃsāre aparimāṇāni ca nirayaduḥkhāni mayā kāmahetoḥ kāmanidānam anubhūtāni | na punar evaṃrūpāṇāṃ dharmāṇāṃ kṛtaśa evaṃrūpāṇāṃ vā sattvānāṃ satkārāya iti ||
§37 市場の叫び 〈V. 244〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo ‘ntarāpaṇamadhyagataḥ śabdam anuśrāvayām āsa, ghoṣam udīrayati sma ——
kaḥ puruṣeṇārthikaḥ, kaḥ puruṣeṇārthikaḥ, kaḥ puruṣaṃ kretum icchati iti ||
§38 魔が声を消す 〈V. 244–245〉
atha khalu mārasya pāpīyasa etad abhūt ——
ayaṃ sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo dharmakāmatayā yady ātmānaṃ vikrīya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya satkāraṃ kariṣyati, prajñāpāramitām upāyakauśalyaṃ ca pariprakṣyati —— kathaṃ bodhisattvo mahāsattvaḥ prajñāpāramitāyāṃ caran kṣipram anuttarāyāṃ samyaksaṃbodhau pariniṣpatsyate iti,
tadā śrutasāgaratāṃ ca anuprāpsyati, adhṛṣyaś ca bhaviṣyati māreṇa vā mārakāyikābhir vā devatābhiḥ, sarvaguṇapāramitāṃ ca anuprāpsyati | tatra ca bahūnāṃ sattvānām arthaṃ kariṣyati | tāṃś ca mama viṣayād atikrāmayiṣyati anyāṃś ca anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃbudhya | yan nv aham asya antarāyaṃ kuryām iti ||
atha khalu māraḥ pāpīyāṃs tān brāhmaṇagṛhapatikāṃs tathā pratyutthāpayām āsa, yathā te taṃ ghoṣaṃ na aśrauṣuḥ sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya —— kaḥ puruṣeṇārthikaḥ, kaḥ puruṣeṇārthikaḥ, kaḥ puruṣaṃ kretum icchatīti ||
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo yadā ātmanaḥ krāyakaṃ na labhate, tadā ekāntaṃ gatvā prārodīt, aśrūṇi prāvartayat, evaṃ ca avocat ——
aho batāsmākaṃ durlabdhā lābhāḥ, ye vayam ātmabhāvasyāpi krāyakaṃ na labhāmahe ── yad vayam ātmabhāvaṃ vikrīya dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkuryāma iti ||
§39 帝釈の試み 〈V. 245〉
atha khalu śakrasya devānām indrasya etad abhūt ——
yan nv ahaṃ sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ tulayeyam ── kiṃ nv ayaṃ sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo ‘dhyāśayapratipanna ātmabhāvaparityāgaṃ prati dharmakāmatayā, uta na iti ||
atha khalu śakro devānām indro māṇavakaveṣam abhinirmāya yena sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tena upasaṃkrāmati sma ||
upasaṃkramya sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
kiṃ tvaṃ kulaputra dīnadīnamanā utkaṇṭhitamānaso ‘śrūṇi pravartayamānaḥ sthitaḥ? ||
sadāpraruditas tam evam āha —— ahaṃ māṇavaka ātmānaṃ vikretukāmaḥ | asya ca ātmabhāvasya krāyakaṃ na labhe ||
taṃ māṇavakarūpī śakra āha —— kasya punas tvaṃ kulaputra arthāya ātmānaṃ vikretukāmaḥ? ||
sadāpraruditas tam āha —— ahaṃ māṇavaka dharmakāmatayā imam ātmānaṃ vikrīya dharmapūjāṃ kartukāmaḥ, āryaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkartukāmaḥ | so ‘ham asya ātmabhāvasya krāyakaṃ na labhe ||
tasya me etad abhūt —— aho batāham atyalpapuṇyaḥ, yo ‘ham asya ātmabhāvasyāpi krāyakaṃ na labhe, yena taṃ vikrīya prajñāpāramitāyāḥ pūjāṃ kuryām, āryaṃ ca dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkuryām iti ||
§40 心臓・血・骨髄 〈V. 245〉
atha khalu māṇavakaḥ sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
na khalu mama kulaputra puruṣeṇa kṛtyam | api tu khalu punaḥ pitur me yajño yaṣṭavyaḥ | tatra me puruṣasya hṛdayena kṛtyam, lohitena ca asthimajjayā ca | tad dāsyasi tvaṃ krayeṇa? ||
atha khalu sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya etad abhūt ——
lābhā me paramasulabdhāḥ, pariniṣpannaṃ ca ātmabhāvaṃ jāne prajñāpāramitopāyakauśalye buddhadharmeṣu ca, yan mayā ayaṃ māṇavakaḥ krāyako labdho hṛdayasya rudhirasya ca asthimajjāyāś ca iti ||
sa hṛṣṭacittaḥ kalyacittaḥ pramuditacittas taṃ māṇavakam etad avocat —— dāsyāmi māṇavaka yena yenaiva te ita ātmabhāvād arthaḥ ||
sa tam etad avocat —— kiṃ te kulaputra mūlyaṃ dadāmi? ||
sa tam etad avocat —— yat te māṇavaka parityaktam, tad dehi iti ||
§41 自らを裂く 〈V. 245–246〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tīkṣṇaṃ śastraṃ gṛhītvā dakṣiṇaṃ bāhuṃ viddhvā lohitaṃ niḥsrāvayati sma | dakṣiṇaṃ ca ūruṃ viddhvā nirmāṃsaṃ kṛtvā asthi bhettuṃ kuḍyamūlam upasaṃkrāmati sma ||
§42 長者の娘 〈V. 246〉
atha khalu anyatarā śreṣṭhidārikā upariṣṭāt prāsādatalagatā abhūt ||
sā adrākṣīt sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ bāhuṃ viddhvā rudhiraṃ niḥsrāvya ūruṃ nirmāṃsaṃ kṛtvā asthi bhettuṃ kuḍyamūlam upasaṃkrāntam ||
tasyā etad abhūt —— kiṃ nu khalv ayaṃ kulaputra ātmanaiva ātmana īdṛśīṃ kāraṇāṃ kārayati? | yan nv aham enaṃ kulaputram upasaṃkramya paripṛccheyam ||
atha khalu sā śreṣṭhidārikā yena sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tena upasaṃkrāntā ||
upasaṃkramya sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat —— kiṃ nu khalu tvaṃ kulaputra evaṃrūpām ātmanaḥ prāṇahāriṇīṃ kāraṇāṃ kārayasi? kiṃ ca anena rudhireṇa kariṣyasi tvam asthimajjābhyāṃ ca? ||
sadāprarudita āha —— asya dārike māṇavakasya antike idaṃ vikrīya prajñāpāramitāṃ pūjayiṣyāmi, āryaṃ ca dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyāmi ||
§43 娘の問いと、常啼の答え 〈V. 246〉
atha khalu sā śreṣṭhidārikā sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
kā punas te kulaputra tato guṇajātir niṣpatsyate guṇaviśeṣo vā, yat tvam ātmano hṛdayaṃ rudhiraṃ ca asthimajjānaṃ ca vikrīya taṃ kulaputraṃ satkartukāmaḥ? ||
sa tāṃ dārikām etad avocat ——
sa dārike kulaputro ‘smākaṃ prajñāpāramitām upāyakauśalyaṃ ca upadekṣyati | tatra ca vayaṃ śikṣiṣyāmahe | tatra vayaṃ śikṣamāṇāḥ sarvasattvānāṃ pratiśaraṇaṃ bhaviṣyāmaḥ ||
anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃbudhya suvarṇavarṇaṃ ca kāyaṃ pratilapsyāmahe | dvātriṃśac ca mahāpuruṣalakṣaṇāni, aśītiṃ ca anuvyañjanāni, vyāmaprabhatāṃ ca, anantaraśmitāṃ ca, mahāmaitrīṃ ca, mahākaruṇāṃ ca, mahāmuditāṃ ca, mahopekṣāṃ ca ||
catvāri vaiśāradyāni pratilapsyāmahe, catasraś ca pratisaṃvidaḥ pratilapsyāmahe, aṣṭādaśa ca āveṇikabuddhadharmān pratilapsyāmahe, pañca ca abhijñāḥ, acintyāṃ ca śīlaviśuddhim, acintyāṃ ca samādhiviśuddhim, acintyāṃ ca prajñāviśuddhim, daśa ca tathāgatabalāni pratilapsyāmahe ||
anuttaraṃ ca buddhajñānam abhisaṃbhotsyāmahe | anuttaraṃ ca dharmaratnaṃ pratilapsyāmahe, yena ca sarvasattvānāṃ saṃvibhāgaṃ kariṣyāma iti ||
§44 娘の申し出 〈V. 246〉
atha khalu sā śreṣṭhidārikā sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
āścaryaṃ kulaputra yāvad udārāḥ praṇītāś ca amī tvayā dharmāḥ parikīrtitāḥ ||
ekaikasyāpi tāvat kulaputra evaṃrūpasya dharmasya arthāya gaṅgānadīvālukopamān api kalpān ātmabhāvāḥ parityaktavyā bhaveyuḥ, prāg eva bahūnām arthāya ekaḥ ||
tathodārāḥ praṇītāś ca amī tvayā dharmāḥ parikīrtitāḥ, yathā mamāpy ete rocante kṣamante ca ||
api nu khalu punaḥ kulaputra yena yenaiva arthena te kṛtyam, tat tat te dāsyāmi —— suvarṇaṃ vā maṇīn vā muktāṃ vā rajataṃ vā vaidūryaṃ vā musāragalvaṃ vā lohitārkaṃ vā sphāṭikaṃ vā puṣpaṃ vā dhūpaṃ vā gandhaṃ vā mālyaṃ vā vilepanaṃ vā cūrṇaṃ vā vastraṃ vā chatraṃ vā dhvajaṃ vā ghaṇṭāṃ vā patākāṃ vā dīpaṃ vā ||
tena tvaṃ taṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyasi | mā ca ātmana imām evaṃrūpāṃ kāraṇāṃ kārṣīḥ ||
vayam api tvayaiva sārdhaṃ gamiṣyāmaḥ, yena āryo dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ | vayam api tvayaiva sārdhaṃ kuśalamūlāny avaropayiṣyāmaḥ, yad uta eṣām evaṃrūpāṇāṃ dharmāṇāṃ pratilambhāya iti ||
§45 帝釈が正体を現す 〈V. 247〉
atha khalu śakro devānām indro māṇavakaveṣam antardhāpayitvā svakena ātmabhāvena sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya purato ‘sthāt, idaṃ ca avocat ——
sādhu sādhu kulaputra, yasya te iyam evaṃrūpā dṛḍhasamādānatā ||
evaṃrūpayā ca dharmārthikatayā paurvakair api tathāgatair arhadbhiḥ samyaksaṃbuddhaiḥ pūrvaṃ bodhisattvacaryāṃ caradbhiḥ prajñāpāramitām upāyakauśalyaṃ ca paripṛcchadbhir anuttarā ca samyaksaṃbodhir abhisaṃbuddhā, dharmaratnaṃ ca pratilabdham ||
tan na mama kulaputra hṛdayena kāryam, na rudhireṇa, na asthimajjābhyām, api tu khalu punar ahaṃ tvām eva mīmāṃsitukāma ihāgataḥ ||
vṛṇīṣva kulaputra varam | kiyadrūpaṃ te varaṃ dāsyāmi iti ||
sa tam āha —— anuttarān me śakra buddhadharmān dehi iti ||
devendra āha —— na mama atra kulaputra viṣaye viṣayitā | buddhānāṃ punar bhagavatām atra viṣaye viṣayitā | anyaṃ varaṃ vṛṇīṣva iti ||
§46 真実の加持 ── 身の回復 〈V. 247〉
sadāprarudita āha ——
alpotsukas tvaṃ devendra bhava atra sthāne mama ātmabhāvaparipūrim upādāya | svayam eva aham atra devendra satyādhiṣṭhānaṃ kariṣyāmi ||
yena ahaṃ satyena avinivartanīyo ‘nuttarāyāḥ samyaksaṃbodher vyākṛtas tathāgatair arhadbhiḥ samyaksaṃbuddhaiḥ, jñātaś ca asmy aśāṭhyena adhyāśayena, tena devendra satyena satyavacanena mama yathāpaurāṇo ‘yam ātmabhāvo bhavatu ||
atha khalu tatkṣaṇaṃ tallavaṃ tanmuhūrtaṃ sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya buddhānubhāvena āśayapariśuddhyā ca yathāpaurāṇo ‘sya kāyaḥ saṃsthito ‘bhūt, arogo nirupadravaś ca ||
atha khalu śakro devānām indro māraś ca pāpīyān niṣpratibhānaḥ sadāpraruditasya bodhisattvasya mahāsattvasya uttare pratibhānam apratipadyamānas tatraiva antarhito ‘bhūt ||
§47 娘の家へ 〈V. 247〉
atha khalu sā śreṣṭhidārikā sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
ehi tvaṃ kulaputra | yenāsmākaṃ niveśanam, tena upasaṃkrāma | ahaṃ te mātāpitṝṇām antikāt tad dhanaṃ dāpayiṣyāmi, yena tvaṃ tāṃ prajñāpāramitāṃ pūjayiṣyasi, taṃ ca āryaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyasi, yad uta dharmakāmatayā ||
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ sārdhaṃ tayā śreṣṭhidārikayā yenāsyāḥ svakaṃ niveśanaṃ tena upasaṃkrāmati sma | upasaṃkramya dvāramūle ‘sthāt ||
§48 娘の語り直し 〈V. 247–248〉
atha khalu sā śreṣṭhidārikā svakaṃ niveśanaṃ praviśya svāṃ mātaraṃ pitaraṃ ca etad avocat ——
amba tāta daddhvaṃ hiraṇyaṃ suvarṇaṃ ratnāni maṇīn vastrāṇi puṣpadhūpagandhamālyavilepanacūrṇacīvara- cchatradhvajaghaṇṭāpatākāḥ | nānāvidhāś ca divyā vādyaprakṛtīr utsṛjata, mām api sārdham ebhiḥ pañcabhir dārikāśatair yā mama upasthāyikā yuṣmābhir eva dattāḥ ||
gamiṣyāmy aham api sadāpraruditena bodhisattvena mahāsattvena sārdhaṃ dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya antikaṃ tasya pūjārthaṃ ca | so ‘smākaṃ dharmaṃ deśayiṣyati | tena vayaṃ buddhadharmān pratilapsyāmahe ||
atha khalu tau tasyā dārikāyā mātāpitarau tāṃ dārikām etad avocatām —— kaḥ punar eṣa dārike sadāprarudito nāma bodhisattvo mahāsattvaḥ, kva vā sa etarhi tiṣṭhati? ||
dārikā āha ——
eṣa kulaputro ‘smākam eva niveśanadvāramūle ‘vasthitaḥ ||
eṣa ca kulaputro ‘dhyāśayena anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃboddhuṃ saṃprasthitaḥ, yad uta sarvasattvān aparimāṇataḥ saṃsāraduḥkhān mocayitukāmaḥ, sarvadharmakāmatayā ātmānaṃ vikrīya prajñāpāramitāṃ pūjayitukāmaḥ, āryaṃ ca dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkartukāmaḥ ||
tasya ca ātmabhāvasya kaṃcit krāyakaṃ na labhate | alabhamānaḥ san duḥkhito durmanāḥ pradhyāyan dīnamanā aśrūṇi pravartayamānaḥ sthitaḥ ||
sa śakreṇa devānām indreṇa māṇavakarūpam abhinirmāya uktaḥ —— kiṃ tvaṃ kulaputra duḥkhī durmanāḥ pradhyāyan dīnamānaso ‘śrūṇi pravartayamānaḥ sthita iti ||
sa tam āha —— ātmānaṃ vikretukāmo ‘ham | tasya ca krāyakaṃ na labhe ||
māṇavakarūpī śakras tam āha —— kasya punas tvaṃ kulaputra arthāya ātmānaṃ vikretukāmaḥ? ||
sadāpraruditena uktaḥ —— prajñāpāramitāṃ pūjayiṣyāmi, āryaṃ ca dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyāmi yad uta dharmakāmatayā | tatra pratibaddhāś ca me buddhadharmā iti ||
māṇavakarūpī śakras tam āha —— na mama kulaputra tvayā arthaḥ | api tu khalu punaḥ pitur me yajño bhaviṣyati | tatra me puruṣasya hṛdayena rudhireṇa asthimajjābhyāṃ ca kṛtyam iti ||
tata eṣa kulaputro ‘viṣaṇṇamānasa āha —— dāsyāmi iti ||
sa tīkṣṇaṃ śastraṃ gṛhītvā ātmano bāhuṃ viddhvā lohitaṃ niḥsrāvya ūruṃ ca nirmāṃsaṃ kṛtvā asthi bhettuṃ kuḍyamūlam upasaṃkrāntaḥ, ekānte sthitvā asthi bhittvā majjānaṃ ca dāsyāmīti ||
ahaṃ ca enaṃ kulaputram upariṣṭāt prāsādatalagatā kṣaradrudhiram adrākṣam ||
tasyā mama etad abhūt —— kiṃ nu khalv ayaṃ puruṣa ātmanaiva ātmana evaṃrūpāṃ kāraṇāṃ kārayati? iti ||
tam enam aham upasaṃkramya evam avocam —— kimarthaṃ tvayā kulaputra ātmanaiva ātmana evaṃ kṣaradrudhiraṃ śarīraṃ vikṛtaṃ kṛtam? ||
tata eṣa mām evam āha —— asya dārike māṇavakasya lohitaṃ hṛdayam asthi majjānaṃ ca dāsyāmi iti | tat kasya hetoḥ? na mama anyat kiṃcid dhanaṃ saṃvidyate | daridro ‘smi iti ||
tam enam aham evam avocam —— kiṃ punas tvaṃ tena dhanena kariṣyasi? iti ||
sa eṣa mām etad avocat —— prajñāpāramitāṃ pūjayiṣyāmi, taṃ ca āryaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyāmi yad uta dharmakāmatayā iti ||
tam enam aham evam avocam —— kā punas te kulaputra tato guṇajātir bhaviṣyati guṇaviśeṣo vā iti? ||
tataḥ so ‘cintyān me buddhaguṇān varṇayati saṃprakāśayati, aprameyāṃś ca buddhadharmān —— eṣām evaṃrūpāṇāṃ buddhadharmāṇāṃ me tata āgamo bhaviṣyati iti ||
tasya me mahattaraṃ prītiprāmodyam utpannaṃ tān acintyān buddhaguṇān śrutvā ||
evaṃ ca me ‘bhūt —— āścaryaṃ yāvad duṣkarakārakaś ca ayaṃ kulaputro ‘tīva dharmakāmaś ca, yo ‘yam evaṃrūpam ātmanaḥ śarīrasya pīḍāsthānam utsahate | ayaṃ hi nāma kulaputro dharmakāmatayā ātmānaṃ parityajati | kasmād asmābhir dharmo na pūjayitavyaḥ? | evaṃrūpeṣu ca sthāneṣu praṇidhānaṃ na kartavyaṃ syāt, yeṣām asmākaṃ prabhūtā vipulāś ca bhogāḥ saṃvidyante iti ||
sāham enaṃ kulaputram etad avocam —— mā mā tvaṃ kulaputra imām evaṃrūpām ātmanaḥ prāṇahāriṇīṃ kāraṇāṃ kārṣīḥ | ahaṃ te prabhūtaprabhūtaṃ dhanam anupradāpayiṣyāmi yena tava arthaḥ | tena tvaṃ tam āryaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkariṣyasi gurukariṣyasi | aham api tvayaiva sārdhaṃ yena dharmodgato bodhisattvo mahāsattvas tena upasaṃkramiṣyāmi | aham api tasya kulaputrasya pūjāṃ kariṣyāmi | vayam apy evaṃrūpān dharmān niṣpādayiṣyāmo yad uta anuttarān buddhadharmān ye tvayā parikīrtitā iti ||
tan mām amba tāta anujānīta | prabhūtaprabhūtaṃ ca me dhanaskandhaṃ daddhvam, yena aham etenaiva kulaputreṇa sārdhaṃ gatvā āryaṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ pūjayiṣyāmi ||
§49 両親の許し 〈V. 249〉
atha khalu tau tasyā dārikāyā mātāpitarau tāṃ dārikām etad avocatām ——
āścaryaṃ yāvad duṣkaraṃ ca tvam etasya kulaputrasya sthānam ācakṣe ||
ekāṃśenaiva te dharmā acintyāḥ, sarvalokaviśiṣṭāḥ sarvasattvasukhāvahāś ca, yeṣām eṣa kṛtaśaḥ kulaputro duṣkaraṃ sthānam evam utsahate ||
anujānīva āvāṃ tvāṃ dārike | āvayor apy avakāśaṃ kuru, yad āvām api gacchāvas tvayaiva sārdhaṃ taṃ dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ draṣṭuṃ vandituṃ paryupāsituṃ pūjayituṃ ca ||
atha khalu sā śreṣṭhidārikā dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya pūjārthaṃ satkārārthaṃ ca prasthitāṃ svāṃ mātaraṃ pitaraṃ ca viditvā etad avocat ——
amba tāta evaṃ kuruta, yathā vadata | na ahaṃ kasyacit kuśalapakṣasya antarāyaṃ karomi ||
ity uktvā evaṃ sā śreṣṭhidārikā dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya pūjārthaṃ satkārārthaṃ ca prasthitā babhūva ||
§50 出立 〈V. 249〉
atha khalu sā śreṣṭhidārikā pañca rathaśatāny alaṃkārayām āsa | tāni ca pañca dārikāśatāny alaṃkārayām āsa ||
alaṃkṛtya nānāvarṇāni vicitrāṇi puṣpāṇi gṛhītvā, nānāraṅgāṇi vastrāṇi puṣpadhūpagandhamālyavilepanacūrṇacīvara- cchatradhvajaghaṇṭāpatākāś ca gṛhītvā, nānāratnāni ca vicitrāṇi nānāratnamayāni ca vicitrāṇi puṣpāṇi gṛhītvā, prabhūtaprabhūtaṃ khādanīyaṃ bhojanīyaṃ svādanīyaṃ ca gṛhītvā,
ekaṃ rathaṃ sadāpraruditena bodhisattvena mahāsattvena sārdham abhiruhya, taiḥ pañcabhī rathaśataiḥ pañcadārikāśatābhirūḍhaiḥ parivṛtā puraskṛtā mahatā ca parivāreṇa mātāpitṛpūrvaṃgamā yena pūrvā dik tena prakrāntā ||
§51 香城を見る 〈V. 249〉
anupūrveṇa ca gacchan sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo ‘drākṣīd dūrād eva tāṃ gandhavatīṃ nagarīṃ saptānāṃ ratnānāṃ citrāṃ darśanīyāṃ saptabhiḥ prākāraiḥ saptaratnamayair anuparikṣiptāṃ saptabhis toraṇaiḥ saptabhiḥ parikhābhiḥ saptabhis tālapaṅktibhir anuparikṣiptāṃ dvādaśa yojanāni vistāreṇa dvādaśa yojanāny āyāmena, ṛddhāṃ sphītāṃ ca kṣemāṃ ca subhikṣāṃ ca ākīrṇabahujanamanuṣyāṃ ca pañcabhir antarāpaṇavīthīśatair ālekhyavicitracitrasadṛśair darśanīyair nirviddhāṃ samasamair anutpīḍajanayugyayānasaṃkramaṇasthānasthāpitaiḥ sumāpitāṃ ca ||
madhye ca nagaraśṛṅgāṭakasya adrākṣīd dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ dharmāsanagatam anekaśatayā parṣadā anekasahasrayā anekaśatasahasrayā parṣadā parivṛtaṃ puraskṛtaṃ dharmaṃ deśayantam ||
sahadarśanenaiva ca tasya evaṃrūpaṃ sukhaṃ saṃpratilabhate sma, tad yathāpi nāma prathamadhyānasamāpanno bhikṣur ekāgreṇa manasikāreṇa ||
§52 車を降りる 〈V. 249〉
dṛṣṭvā ca asya etad abhūt —— na mama pratirūpam etad bhavet, yad ahaṃ rathagata eva dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam upasaṃkrāmeyam | yan nv ahaṃ rathād avatareyam ||
sa tato rathād avātarat | tāny api pañca dārikāśatāni śreṣṭhidārikayā saha rathebhyo ‘vateruḥ ||
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ śreṣṭhidārikāpūrvaṃgamaiḥ pañcabhir dārikāśataiḥ parivṛtaḥ puraskṛto ‘parimāṇapūjāvyūhena yena dharmodgato bodhisattvo mahāsattvas tena upasaṃkrāmati sma ||
§53 宝の楼閣 〈V. 249–250〉
tena khalu punaḥ samayena dharmodgatena bodhisattvena mahāsattvena prajñāpāramitāyāḥ kṛtaśaḥ saptaratnamayaṃ kūṭāgāraṃ kāritam abhūt lohitacandanālaṃkṛtaṃ muktājālaparikṣiptam ||
caturṣu kūṭāgārakoṇeṣu maṇiratnāni sthāpitāni, yāni pradīpakṛtyaṃ kurvanti sma ||
catasraś ca dhūpaghaṭikā rūpamayyaś caturdiśam avasaktāḥ, yatra śuddhaṃ kṛṣṇāguru dhūpyate sma yad uta prajñāpāramitāyāḥ pūjārtham ||
tasya ca kūṭāgārasya madhye saptaratnamayaḥ paryaṅkaḥ prajñapto ‘bhūt | caturṇāṃ ratnānāṃ peḍā kṛtā, yatra prajñāpāramitā prakṣiptā suvarṇapaṭṭeṣu likhitā vilīnena vaidūryeṇa ||
tac ca kūṭāgāraṃ nānācitrapaṭṭadāmabhiḥ pralambamānair alaṃkṛtam abhūt ||
§54 帝釈の答え ── 菩薩たちの母 〈V. 250〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ sārdhaṃ śreṣṭhidārikāpūrvaṃgamaiḥ pañcadārikāśataiḥ taṃ kūṭāgāram adrākṣīd aparimāṇena pūjāvyūhena pratimaṇḍitam ||
anekāni ca tatra devatāsahasrāṇy adrākṣīt, śakraṃ ca devānām indraṃ divyair māndāravapuṣpair divyaiś candanacūrṇair divyaiś ca suvarṇacūrṇair divyaiś ca rūpyacūrṇais taṃ kūṭāgāram avakirantam abhyavakirantam abhiprakirantam | divyāni ca vādyāny aśrauṣīt ||
dṛṣṭvā śrutvā ca sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ śakraṃ devānām indram etad avocat ——
kimarthaṃ tvaṃ devendra anekair devatāsahasraiḥ sārdham idaṃ ratnamayaṃ kūṭāgāraṃ divyair māndāravaiḥ puṣpair divyaiś candanacūrṇair divyaiḥ suvarṇacūrṇair divyaiś ca rūpyacūrṇair avakirasi abhyavakirasi abhiprakirasi? imāni ca divyāni vādyāni devair upary antarīkṣe pravāditāni? ||
evam ukte śakro devānām indraḥ sadāpraruditaṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
na tvaṃ kulaputra jānīṣe? | eṣā hi sā prajñāpāramitā bodhisattvānāṃ mahāsattvānāṃ mātā pariṇāyikā, yatra śikṣamāṇā bodhisattvā mahāsattvāḥ sarvaguṇapāramitānugatān sarvabuddhadharmān sarvākārajñatāṃ ca kṣipram anuprāpnuvanti iti ||
evam ukte sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ śakraṃ devānām indram etad avocat —— kva asau kauśika prajñāpāramitā, yā bodhisattvānāṃ mahāsattvānāṃ mātā pariṇāyikā? ||
śakra āha —— eṣā kulaputra asya kūṭāgārasya madhye suvarṇapaṭṭeṣu vilīnena vaidūryeṇa likhitvā āryeṇa dharmodgatena bodhisattvena mahāsattvena saptabhir mudrābhir mudrayitvā sthāpitā | sā na sukarā asmābhis tava darśayitum ||
§55 供養 〈V. 250〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvaḥ sārdhaṃ śreṣṭhidārikāpramukhaiḥ pañcabhir dārikāśataiḥ samagrībhūtaiḥ,
yāny anena puṣpāṇi gṛhītāni mālyadāmāni ca vastraratnāni ca dhūpagandhamālyavilepanacūrṇacīvara- cchatradhvajaghaṇṭāpatākāś ca suvarṇarūpyamayāni ca puṣpāṇi, taiḥ prajñāpāramitāyāḥ pūjām akārṣuḥ ||
anyatarānyataraṃ ca tataḥ pratyaṃśaṃ sthāpayām āsuḥ yad uta dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya satkārāya ||
§56 法上菩薩への供養 〈V. 250〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tāni ca śreṣṭhidārikāpramukhāni pañca dārikāśatāni puṣpadhūpamālyavilepanacūrṇacīvara- cchatradhvajaghaṇṭāpatākābhiḥ suvarṇarūpyamayaiś ca puṣpair divyaiś ca vādyaiḥ prajñāpāramitāṃ pūrvaṃ pūjayitvā,
yena dharmodgato bodhisattvo mahāsattvas tena upasaṃkramya dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ puṣpadhūpagandhamālyavilepanacūrṇacīvara- cchatradhvajaghaṇṭāpatākābhiś candanacūrṇaiḥ suvarṇarūpyamayaiś ca puṣpair avākiran abhyavākiran abhiprākiran, divyāni ca vādyāni saṃpravādayati sma dharmapūjām eva upādāya ||
§57 神変 〈V. 250–251〉
atha khalu tāni puṣpāṇi dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya upariṣṭān mūrdhni puṣpakūṭāgāraṃ prātiṣṭhan ||
tāni ca nānāvarṇāni puṣpāṇi suvarṇarūpyamayāni ca puṣpāṇi vihāyasi vitānam iva sthitāni ||
tāny api cīvarāṇi vastraratnāni ca antarīkṣe nānāratnamayo ‘bhramaṇḍapa iva saṃsthito ‘bhūt ||
adrākṣīt khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tāni ca pañca dārikāśatāni śreṣṭhidārikāpramukhāni dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya idam evaṃrūpam ṛddhiprātihāryam ||
dṛṣṭvā ca punar eṣām etad abhūt ——
āścaryaṃ yāvan maharddhikaś ca ayaṃ dharmodgato bodhisattvo mahāsattvo yāvan mahānubhāvo yāvan mahaujaskaḥ | bodhisattvacaryām eva tāvac carato ‘sya kulaputrasya evaṃrūpā ṛddhivikurvaṇā, kiṃ punar yadā ayam anuttarāṃ samyaksaṃbodhim abhisaṃbuddho bhaviṣyati iti ||
§58 五百人の発心 〈V. 251〉
atha khalu tāni śreṣṭhidārikāpūrvaṃgamāni pañca dārikāśatāni dharmodgate bodhisattve mahāsattve spṛhām utpādya sarvās tāḥ samagrībhūtā adhyāśayena anuttarāyāṃ samyaksaṃbodhau cittam utpādayām āsuḥ, evaṃ ca avocan ——
anena vayaṃ kuśalamūlena anāgate ‘dhvani tathāgatā arhantaḥ samyaksaṃbuddhā bhavema ||
bodhisattvacaryāṃ ca vayaṃ carantya eteṣām eva dharmāṇāṃ lābhinyo bhavema, yeṣāṃ dharmāṇām ayaṃ dharmodgato bodhisattvo mahāsattvo lābhī ||
evam eva ca prajñāpāramitāṃ satkuryāma gurukuryāma, yathā ayaṃ dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ satkaroti gurukaroti ||
bahujanasya ca saṃprakāśayema, yathā ayaṃ dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ saṃprakāśayati ||
evam eva ca prajñāpāramitayā upāyakauśalyena ca samanvāgatā bhavema | pariniṣpadyemahi ca, yathā ayaṃ dharmodgato bodhisattvo mahāsattvaḥ prajñāpāramitayā upāyakauśalyena ca samanvāgataḥ pariniṣpannaś ca ||
§59 常啼の語り直し 〈V. 251–252〉
atha khalu sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvas tāni ca śreṣṭhidārikāpramukhāni pañca dārikāśatāni prajñāpāramitāṃ pūjayitvā dharmodgataṃ ca bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ satkṛtya dharmodgatasya bodhisattvasya mahāsattvasya pādau śirasā abhivandya ekānte sagauravāḥ sapratīkṣāḥ prāñjalīn kṛtvā atiṣṭhan ||
ekānte sthitaś ca sadāprarudito bodhisattvo mahāsattvo dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvam etad avocat ——
iha ahaṃ kulaputra prajñāpāramitāṃ gaveṣamāṇo ‘raṇyagato nirghoṣam aśrauṣam —— gaccha kulaputra pūrvāṃ diśam | tataḥ prajñāpāramitāṃ śroṣyasi iti ||
so ‘haṃ samyak taṃ nirghoṣaṃ śrutvā yena pūrvā dik tena saṃprasthitaḥ ||
tasya me etad abhūt —— samyak ca mayā nirghoṣaḥ śrutaḥ | na ca mayā sa nirghoṣaḥ paripṛṣṭaḥ —— kiyaddūraṃ mayā gantavyam, kasya vā antikāt prajñāpāramitāṃ śroṣyāmi lapsye vā iti ||
tasya me mahad daurmanasyam abhūt | so ‘haṃ tena daurmanasyena mahatīm utkaṇṭhāṃ paritapanaṃ ca āpanno ‘bhūvam ||
tasminn eva pṛthivīpradeśe saptarātriṃdivāny atināmayāmi utkaṇṭhitaḥ | na āhārasamudācāram utpādayāmi | api tu prajñāpāramitām eva manasi karomi —— kiyaddūraṃ mayā gantavyam, kuto vā prajñāpāramitāṃ lapsye śravaṇāya? na ca mayā sa nirghoṣaḥ paripṛṣṭaḥ iti ||
tato me tathāgatavigrahaḥ purataḥ prādurbhūtaḥ | sa mām evam āha —— gaccha kulaputra itaḥ pañcabhir yojanaśatair anupūrveṇa gandhavatī nāma nagarī | tatra drakṣyasi dharmodgataṃ bodhisattvaṃ mahāsattvaṃ prajñāpāramitāṃ deśayantaṃ prakāśayantam iti ||
tato ‘haṃ mahatodāreṇa prītiprāmodyena samanvāgataḥ | so ‘haṃ tenaiva mahatodāreṇa prītiprāmodyena sphuṭas tataḥ pṛthivīpradeśān na calitaḥ, tava ca prajñāpāramitāṃ deśayataḥ śṛṇomi ||
tasya me śṛṇvato bahūni samādhimukhāni prādurbhūtāni ||
tatra sthitaṃ māṃ daśadiglokadhātusthitā buddhā bhagavantaḥ samāśvāsayanti, sādhukāraṃ ca dadati —— sādhu sādhu kulaputra, ete samādhayaḥ prajñāpāramitānirjātāḥ, yatra sthitair asmābhiḥ sarvabuddhadharmāḥ pariniṣpāditā iti ||
te māṃ tathāgatāḥ sādhu ca suṣṭhu ca saṃdarśya samādāpya samuttejya saṃpraharṣya antarhitāḥ | ahaṃ ca tataḥ samādher vyutthitaḥ ||
tasya me etad abhūt —— kuto nu te tathāgatā āgatāḥ, kva vā te tathāgatā gatāḥ iti? ||
tasya ca me etad abhūt —— āryo dharmodgato bodhisattvo mahāsattvo dhāraṇīpratilabdhaḥ pañcābhijñaḥ pūrvajinakṛtādhikāro ‘varopitakuśalamūlaḥ, prajñāpāramitāyām upāyakauśalye ca suśikṣitaḥ | sa me enam arthaṃ yathāvad vicariṣyati, yatas te tathāgatā āgatā yatra vā te tathāgatā gatā iti ||
so ‘haṃ tasya tathāgatavigrahasya nirghoṣaṃ śrutvā yathānuśiṣṭaṃ yena pūrvā dik tena saṃprasthitaḥ ||
āgacchaṃś ca ahaṃ dūrata eva āryam adrākṣaṃ dharmaṃ deśayantam | sahadarśanāc ca mama īdṛśaṃ sukhaṃ prādurabhūt, tad yathāpi nāma prathamadhyānasamāpannasya bhikṣor ekāgramanasikārasya ||
§60 最後の問い ── 如来はいずこより来たり、いずこへ去りたもう 〈V. 252〉
so ‘haṃ tvāṃ kulaputra pṛcchāmi ——
kutas te tathāgatā āgatāḥ, kutra te tathāgatā gatāḥ iti? ||
deśaya me kulaputra teṣāṃ tathāgatānām āgamanaṃ gamanaṃ ca,
yathā vayaṃ teṣāṃ tathāgatānām āgamanaṃ gamanaṃ ca jānīma, avirahitāś ca bhavema tathāgatadarśanena iti ||
尾題
āryāṣṭasāhasrikāyāṃ prajñāpāramitāyāṃ sadāpraruditaparivarto nāma triṃśattamaḥ ||
聖なる八千頌般若波羅蜜における常啼と名づくる品、第三十
付記 一：訂正・保留した箇所
| 刊本 | 扱い | 理由 |
|---|---|---|
sadāpraruditasya ... mahāsattvatadavocat（§43） | mahāsattvam etad avocat に訂した | 音節の脱落 |
pūrvajinākṛtādhikāro（§59） | pūrvajinakṛtādhikāro に訂した | 母音の誤り。§34 では正規形 |
prāmodhaṃ（§35） | prāmodyaṃ に訂した | 綴りの誤り |
rūdhireṇa（§48） | rudhireṇa に訂した | 母音の誤り。同じ段に正規形あり |
mahāsattvontarāpaṇa-（§37） | mahāsattvo 'ntarāpaṇa- と分けた | アヴァグラハの脱落 |
mālyaṃ va vilepanaṃ（§44） | mālyaṃ vā vilepanaṃ に訂した | 長母音の脱落 |
pañcabhī rathaśataiḥ（§50） | ※原文どおり | pañcabhī は pañcabhiḥ の異形。刊本のまま |
dāsyāmi māṇavaka yena yenaiva te iti ātmabhāvād arthaḥ（§40） | ita ātmabhāvād と読んだ | 刊本の iti は itaḥ の誤り。「この身より」 |
samaṃ sahitā niratāḥ kimayaṃ saṃsthita iti susaṃsthitavicitravipākatayā dhārayanti（§24） | samaṃ sahitā niratāḥ dhārayanti と刈り込んだ | **本章でもっとも乱れた一句。**中間部（kim ayaṃ saṃsthita iti susaṃsthitavicitravipākatayā）は写本の混入とみられ、文が通らない。読誦の便を優先して省いた |
rajopagata（§29 第十六）と rājopagata（同 第二十三） | ※原文どおり | **母音の長短のみで異なる二つの三昧名。**一方が他方の写し崩れの可能性が高いが、刊本が両方を挙げるので双方残した |
sarvadharmatamopagata（§29 第七）と tamopagata（同 第五十一） | ※原文どおり | **同じく重複とみられる。**刊本のまま |
aparimāṇapūjāvyūhena（§52） | ※原文どおり | 「量りなき供養の荘厳をもって」 |
śreṣṭhidārakā（§42 冒頭） | śreṣṭhidārikā に訂した | 同じ段の以下すべてが dārikā（女性） |
pañcodyānaśatāni / puṣkariṇīśatāni（§20） | ※原文どおり | 五百の園、園ごとに五百の池 |
cailoṇḍukam iva śirasā parikarṣeḥ（§33） | ※原文どおり | **cailoṇḍuka は「布の包み・頭に載せる布巻き」。**本経に一度のみ現れる語 |
刊本の略記について
本章に peyālaṃ は無い。§3・§15 の八つの作意も、§29 の六十二の三昧も、§35 の二十一の財物も、§43 の徳の列挙も、§44 の二十一の供物も、**いずれも刊本が全項を書き出している。**行分けのみ施した。
**なお §48（娘の語り直し）は、§37〜§43 の出来事をほぼ同じ文言で反復する。**刊本はこれを一切略していない。反復そのものが本章の構成なので、そのまま全文を置いた。
付記 二：本章の語
章題と人物
| 語 | 意味 |
|---|---|
sadāprarudita | 常啼 ── 常に啼く者 |
dharmodgata | 法上 ── 法より昇り出でたる者 |
bhīṣmagarjitanirghoṣasvara | 雷音威王如来 |
śreṣṭhidārikā | 長者の娘 |
māṇavaka | 婆羅門の少年 |
dharmabhāṇaka | 説法師 |
tathāgatavigraha | 如来の姿 |
nirghoṣa | （空中の）声・響き |
求道の語（§1〜§16）
| 語 | 意味 |
|---|---|
paryeṣate | 求める |
kāye 'narthika | 身を顧みざる |
jīvitanirapekṣa | 命を惜しまざる |
araṇyagata | 阿蘭若にありて |
kāyaklamatha | 身の疲れ |
styānamiddha | 惛沈と睡眠 |
anuvidiś | 四維 |
vitiṣṭhate | 離れ去る |
pustakagata | 経巻に載れる |
kāyagata | 身に載れる |
śāstṛsaṃjñā | 師の想 |
kṛtajña / kṛtavedin | 知恩／報恩 |
akṣaṇa / kṣaṇasaṃpad | 無暇／有暇の円満 |
lokāmiṣa | 世俗の利 |
prativāṇi | 反発 |
anirviṇṇamānasa | 心倦むことなき |
bhūtanaya | 真実の理趣 |
asaṃkleśa / avyavadāna | 雑染なき／清浄なき |
niḥsattva / nirjīva / niṣpoṣa / niṣpuruṣa / niṣpudgala | 衆生なく・命なく・養う者なく・人なく・個我なき |
pratiśrutkopama | 谺の如き |
rudan krandan śocan paridevamānaḥ | 泣き、叫び、憂え、嘆きつつ |
ekaputraka | 一人子 |
香城の語（§17〜§26）
| 語 | 意味 |
|---|---|
gandhavatī | 香城 |
khoḍakaśīrṣa | 胸壁の頂 |
jāmbūnada suvarṇa | 閻浮檀金 |
kiṅkiṇījāla | 鈴の網 |
pañcāṅgika tūrya | 五種の楽器 |
parikhā | 濠 |
śakaṭacakrapramāṇapariṇāha | 車輪ほどの大きさ |
haṃsasārasakāraṇḍavakrauñcacakravāka | 鵞鳥・鶴・鴨・鳧・鴛鴦 |
amama / aparigraha | 誰のものでもなく／誰の所有でもなく |
buddhanetrī | 仏の道 |
madhyeśṛṅgāṭaka | 四つ辻の中央 |
karketana | カルケータナ宝 |
kadalīvṛkṣa | 芭蕉樹 |
candanagandhika vāri | 栴檀の香ある水 |
trikālaṃ deśayati | 一日三時に説く |
kāśikavastra | 迦尸の布 |
cailavitāna | 布の天蓋 |
dharmāśayaviśuddhi | 法に対する意楽の清浄 |
saṃniśrayatā | 依止すること |
avinipātadharman | 悪趣に堕せざる法をもつ |
三昧と諸仏の語（§27〜§34）
| 語 | 意味 |
|---|---|
saviṣa śalya | 毒矢 |
śalyahartṛ vaidya | 矢を抜く医者 |
upalambhamanasikāra | 有所得の作意 |
aniśritasaṃjñā | 無依止の想 |
samādhimukha | 三昧門 |
āmukhībhūta | 現前せる |
gatiṃgata | 行くべきところに至れる |
manyamānatā | 思量すること |
amanyamānatāsthita | 思量せざることに住せる |
vyāmaprabhatā | 一尋の光明 |
guṇapāramitā | 徳の彼岸 |
arthikatā / chandikatā | 求むる心／欲するところ |
cailoṇḍuka | 布の包み |
pratikṛta | 報い |
paritasana | 焦がれ・悩み |
身を売る段の語（§35〜§46）
| 語 | 意味 |
|---|---|
daridro 'smi | われは貧しい |
pratirūpa | ふさわしき |
ātmabhāva | 身・自体 |
krāyaka | 買い手 |
antarāpaṇa | 市場・商店街 |
kāmahetoḥ kāmanidānam | 欲のゆえに、欲を因として |
pratyutthāpayati | 心を動かす・そそのかす |
tulayati | 試みる・量る |
mīmāṃsitukāma | 試みんと欲する |
adhyāśayapratipanna | 深心をもって行ずる |
yajño yaṣṭavyaḥ | 祭祀を行うべし |
hṛdaya / lohita / asthimajjā | 心臓・血・骨髄 |
hṛṣṭacitta kalyacitta pramuditacitta | 喜び、健やかに、悦べる心 |
kuḍyamūla | 垣根の根方 |
prāṇahāriṇī kāraṇā | 命を奪う責め苦 |
dṛḍhasamādānatā | 堅き受持 |
satyādhiṣṭhāna | 真実の加持 |
yathāpaurāṇa | もとのままなる |
niṣpratibhāna | 弁を失える |
結びの語（§47〜§60）
| 語 | 意味 |
|---|---|
dhanaskandha | 財の集まり |
kuśalapakṣa | 善の側 |
toraṇa | 門 |
prathamadhyānasamāpanna | 初禅に入れる |
ekāgra manasikāra | 一境の作意 |
kūṭāgāra | 楼閣 |
lohitacandana | 赤栴檀 |
muktājāla | 真珠の網 |
dhūpaghaṭikā | 香炉 |
kṛṣṇāguru | 黒沈香 |
peḍā | 函 |
suvarṇapaṭṭa | 金の板 |
vilīna vaidūrya | 溶かした瑠璃 |
saptabhir mudrābhir mudrayitvā | 七つの印をもって封じて |
pariṇāyikā | 導き手 |
pratyaṃśa | 取り分・一部 |
ṛddhiprātihārya | 神変 |
ṛddhivikurvaṇā | 神通の変現 |
mahaujaska | 大いなる勢いある |
spṛhā | 羨望 |
sapratīkṣa | 期待をもって |
āgamana / gamana | 来／去 |
唱えかたについて
**本章は物語ですが、語り分けはしません。**登場人物の声色を変えず、地の文と同じ調子で通す。説法の枠のなかに置かれた物語だからです。
§3・§15 ── 八つの作意
同じ八項が二度、否定形で並びます。**一度目は声の命令（na ... utpādayasi）、二度目は常啼の決意（na ... utpādayiṣyāmi）。**語尾だけが変わるので、その語尾をはっきり立てる。
§4 の八方も同じ扱いで。mā を八度、同じ強さで置く。
§16・§27 ── 二つの譬喩
一人子を喪った人、毒矢に射られた人。**どちらも tad yathāpi nāma で始まり evam eva で受ける。**この二語を目印にして、譬喩の部分と本題の部分を同じ長さに揃える。
§18〜§22 ── 香城
**本章でいちばん長い描写です。**急がない。一つの事物を一息で置き、次に移る。
数詞（七重・十二由旬・五百・八つ）が繰り返し出てくるので、数詞のところで軽く切る。§22 の八つの池の名は、一名一行、同じ長さで。
§29 ── 六十二の三昧
本章で最も密度の高い列です。
nāma samādhiḥ が六十二度くり返されます。**この二語を、六十二度とも同じ長さ・同じ高さで置く。**変わるのは前の名だけ。
名前は長短がまちまちですが、**長い名で速めない。**とくに sarvasattvarutakauśalyānugato nānārutapadavyañjanābhinirhāro sarvadṛṣṭikṛtagahanavivarjito のあたりは、一息で通す。
**最後の二つ ── tathāgatadarśano / sarvatathāgatadarśī ── のあとに、いちばん長い間をとる。**次の段で実際に諸仏が現れます。
§35・§44 ── 財物の列
§35 は「持たないもの」二十一、§44 は「差し上げるもの」二十一。ほぼ同じ品目が、否定形と肯定形で二度並びます。
vā を挟んで一項ごとに切る。§35 の末尾 saṃvidyate（存在する）と、§44 の末尾 dāsyāmi（差し上げましょう）だけが違うので、そこをはっきり置く。
§41 ── 自らを裂く
**本章で最も短く、最も強い一段です。**三行しかない。**急がず、強めず、平らに唱える。**声で劇化しない。
§46 ── 真実の加持
yena ahaṃ satyena ... tena devendra satyena satyavacanena ── **satyena が三度出ます。**三度とも同じ高さで置く。
そして tatkṣaṇaṃ tallavaṃ tanmuhūrtaṃ（その刹那、そのラヴァ、その瞬時に）── **三語を切らずに一息で。**時間の短さが音で出ます。
§48 ── 娘の語り直し
本章でいちばん長い一段です。§37〜§43 とほぼ同じ文言が、娘の口から反復されます。
**一度目より速めない。**同じ速さで通すことで、視点が変わったことがかえって際立ちます。
**引用のなかの引用（帝釈の言葉、常啼の言葉）は、切らずに続ける。**娘が語っている、という枠を崩さない。
§53〜§55 ── 書物と人
楼閣の描写（§53）、帝釈の答え（§54）、供養（§55）。この三段はひと続きに唱える。
とくに §55 の最後 ── anyatarānyataraṃ ca tataḥ pratyaṃśaṃ sthāpayām āsuḥ（その一部を取り分けて置いた）── は、短いが重要な一句です。**ここで軽く切る。**書物への供養と、人への供養が分けられる箇所です。
§60 ── 問いで閉じる
章の最後は、答えのない問いです。
kutas te tathāgatā āgatāḥ, kutra te tathāgatā gatāḥ ── **二つの問いを、同じ長さ・同じ高さで置く。**どちらかを強めない。
そして deśaya me kulaputra から tathāgatadarśanena iti まで唱えて、iti で止める。
**答えは次の章にあります。**ここでは止めるだけです。
コメント